Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje vis dažniau siejamas ne tik su augalininkyste, bet ir su paukštininkyste. Antys – vieni dėkingiausių paukščių ekologiniam ūkiui. Jos yra atsparios ligoms, nereiklios pastogei ir gali tapti puikiais „darbuotojais“ kovoje su kenkėjais. Tačiau ekologinis sertifikatas reikalauja griežto taisyklių laikymosi, pradedant nuo lesalo kilmės ir baigiant paukščių gerove.

1. Veislės parinkimas ekologiniam ūkiui

Ekologiniame ūkyje pirmenybė teikiama veislėms, kurios yra ištvermingos ir pasižymi geromis ganymosi savybėmis:

  • Pekino antys: Populiariausios dėl spartaus augimo ir geros mėsos kokybės.

  • Muskusinės antys (šnipšlės): Vertinamos dėl liesesnės mėsos ir gebėjimo skraidyti (todėl joms reikia daugiau priežiūros aptvaruose). Jos mažiau priklausomos nuo vandens telkinių nei kitos rūšys.

  • Bėgikės: Nors deda daug kiaušinių, ekologiniuose ūkiuose jos dažnai naudojamos kaip „biologinis ginklas“ sraigėms ir kitiems kenkėjams naikinti daržuose.

2. Patalpos ir laisvė judėti

Ekologinio auginimo esmė – paukštis turi gyventi kuo artimesnėmis prigimčiai sąlygomis.

  • Lauko aikštelės: Ekologinis reglamentas numato privalomą priėjimą prie lauko aikštelių. Vienai ančiai turi tekti bent 4–10 kv. m lauko ploto (priklausomai nuo veislės ir amžiaus).

  • Vandens telkiniai: Nors taisyklės nebūtinai reikalauja ežero, antys yra vandens paukščiai. Ekologiniame ūkyje būtina užtikrinti galimybę paukščiams bent jau panardinti galvą ir apsiprausti plunksnas (loviai, nedideli tvenkiniai). Tai kritiškai svarbu jų higienai ir snapo valymui.

  • Kraikas: Vištidėje ar ančių pastogėje turi būti naudojamas natūralus, ekologiškas kraikas (šiaudai, pjuvenos), kuris sugeria drėgmę, nes antys jos išskiria daug.

3. Ekologiškas šėrimas: be GMO ir chemijos

Šėrimas yra brangiausia ir griežčiausiai kontroliuojama ekologinio ūkio dalis.

  1. Sertifikuoti pašarai: Lesalai turi būti pagaminti iš ekologiškų žaliavų. Jokių augimo stimuliatorių ar sintetinių amino rūgščių.

  2. Ganymas: Didžiąją dalį vitaminų ir mineralų antys turi gauti ganyklose lesdamos žolę, vabzdžius ir lervas.

  3. Mineralų papildai: Leidžiama naudoti natūralios kilmės mineralus – kreidą, smulkintas kriaukles, kurių reikia virškinimui ir kiaušinių lukštams.

[Image showing ducks grazing in a green pasture with a small natural pond]

4. Natūrali sveikatos apsauga

Ekologiniame ūkyje antibiotikai profilaktiškai nenaudojami. Sveikata užtikrinama per:

  • Mažą tankumą: Mažiau paukščių viename plote reiškia mažiau streso ir lėtesnį ligų plitimą.

  • Ganyklų rotaciją: Perkeliant paukščius į kitus plotus, išvengiama vidinių parazitų kaupimosi dirvoje.

  • Vandens švarą: Reguliarus girdyklų valymas užkerta kelią bakterinėms infekcijoms.

5. Ekonominė nauda ir sinergija su augalininkyste

Antys ekologiniam ūkiui suteikia dvigubą naudą. Be vertingos, omega riebalų rūgštimis turtingos mėsos, jos gamina aukštos kokybės trąšas. Be to, antis galima leisti į vaismedžių sodus ar tam tikrus daržus (pavyzdžiui, bulvių laukus), kur jos efektyviai išrenka Kolorado vabalus ir sraiges, kartu purendamos dirvą.


Ekologinis ančių auginimas reikalauja daugiau rankų darbo ir kantrybės, tačiau galutinis produktas – švari, natūralaus skonio mėsa – randa vis daugiau pirkėjų, vertinančių kokybę ir etišką elgesį su gyvūnais.