Lietuvą sukaustę stiprūs šalčiai, kai termometro stulpelis naktimis nukrenta gerokai žemiau -20 °C padalos, žemdirbiams kelia ne tik rūpesčių dėl technikos užvedimo ar kuro stingimo, bet ir pagrįstą nerimą dėl būsimo sezono. Nors žiema žemdirbiui turėtų būti poilsio metas, būtent dabar sprendžiasi, kokį derlių matysime bunkeryje rugpjūčio mėnesį.
Sniegas – vienintelis patikimas sąjungininkas
Pagrindinis faktorius, skiriantis sėkmę nuo nesėkmės per didžiuosius šalčius, yra sniego danga. Jei pasėlius dengia bent 5–10 cm puraus sniego sluoksnis, temperatūra prie dirvos paviršiaus išlieka gerokai aukštesnė nei ore. Tačiau ten, kur vėjas sniegą nupūtė arba jo iškrito minimaliai, kyla tiesioginis pavojus žieminių kviečių ir ypač rapsų augimo kūgeliams.
Jei šaltis laikosi ilgai ir dirva įšąla giliai, augalai patiria fiziologinę sausrą – šaknys negali paimti drėgmės iš sušalusios žemės, o per lapus drėgmė garuoja. Tai gali lemti pasėlių išretėjimą, kurį pamatysime tik pavasarį, prasidėjus vegetacijai.
Vasaros pasekmės: nuo atsėjavimo iki kenkėjų protrūkio
Šiandieniniai šalčiai tiesiogiai koreguoja vasaros darbus:
Atsėjavimo rizika: Jei iššalimo nuostoliai bus dideli, ūkiams teks skubiai keisti sėjos planus. Tai reiškia papildomas išlaidas vasarinių kultūrų sėkloms, kurios pavasarį paprastai pabrangsta, ir didesnį darbo krūvį trumpuoju sėjos laikotarpiu.
Vėluojanti vegetacija: Gilus įšalas reiškia, kad pavasarį dirva šils lėčiau. Tai gali suvėlinti ankstyvąją sėją, o vėliau, vasarą, augalai gali nespėti sukaupti reikiamos masės iki didžiųjų karščių, kurie pastaraisiais metais Lietuvoje tapo norma.
Natūrali kenkėjų kontrolė: Viena iš nedaugelio teigiamų pusių – stiprus šaltis gali sumažinti kai kurių kenkėjų (pavyzdžiui, runkelinių spragių ar tam tikrų rūšių amarų) kiaušinėlių bei ligų sukėlėjų išgyvenamumą dirvoje. Tai gali šiek tiek palengvinti pasėlių apsaugos darbus vasarą.
Ką daryti ūkininkui?
Dabar svarbiausia – stebėsena. Redakcija rekomenduoja nuolat stebėti pasėlių būklę, ypač tuose plotuose, kur sniego danga ploniausia. Pasirodžius pirmiesiems atlydžiams, vertėtų išsikasti augalų pavyzdžių ir patikrinti jų gyvybingumą namų sąlygomis.
Nors šalta žiema yra rimtas iššūkis, modernios technologijos ir tinkamas pasirengimas pavasario tręšimui gali padėti augalams greičiau atsigauti. Gamta mėgsta pusiausvyrą, todėl tikėkimės, kad šaltas sausis taps pamatu drėgnam pavasariui ir gausiam vasaros derliui.
