Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2025 m. teršalų koncentracija oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse kito nevienodai. Palyginti su ankstesniais metais, padidėjo kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos, tačiau kitų teršalų atžvilgiu didesnių permainų šalyje nebuvo,o ilgalaikėje perspektyvoje daugelyje stočių stebima jų mažėjimo tendencija. Nors iki 2030 m. galiojančios aplinkos oro kokybės normos daugeliu atvejų nebuvo viršytos, vertinant pagal atnaujintą Europos parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, kai kuriose stotyse teršalų koncentracijos yra per aukštos ir neatitinka būsimų aplinkos oro kokybės normų – ypač dėl kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO₂) ir ozono (O3) koncentracijų. Vadinasi, siekiant mažinti oro užterštumą, reikės papildomų oro taršos valdymo priemonių.
Kietųjų dalelių metinės koncentracijos nustatytos ribinės vertės neviršijo
Kietųjų dalelių KD10 metinė koncentracija OKT stotyse siekė nuo 12 iki 21 µg/m³ ir nei vienoje tyrimų vietoje neviršijo nustatytos ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginus su 2024 m. duomenimis metinis vidurkis visose stotyse buvo mažesnis arba nepakito. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) matavimų duomenis, KD10 koncentracija Kauno Noreikiškių stotyje ir kaimo foninėje Žemaitijos (2013-2025 m.) stotyje didėjo, kitose – stebima mažėjimo tendencija.
Aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas pavienėmis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais beveik visoje šalies teritorijoje – didžiausias KD10 paros vidurkis siekė 144 μg/m3. Vis tik reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas nei vienoje tyrimų vietoje. Skirtingose oro kokybės tyrimų stotyse viršijimo atvejų rodiklis siekė nuo 1 iki 16 dienų, bet Šiaulių miesto ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse – tokių dienų neužfiksuota.
Daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus nustatyta šaltuoju metų laiku – vasario ir kovo mėnesiais, kai aplinkos oro užterštumas padidėdavo dėl transporto ir pakeltosios taršos (netinkamai prižiūrimos gatvės, kai nėra pilnai išvalytos nuo susikaupusių smėlio, druskų sąnašų, bei sausringais metų laikotarpiais, kai vėjas lengvai pakelia dirvožemio daleles), taip pat dėl padidėjusių šiluminės energijos gamybos apimčių. Be to, aplinkos oro užterštumo epizodai kietosiomis dalelėmis šalyje buvo stebimi ir dėl tolimųjų oro teršalų pernašų.
Kietųjų dalelių KD2,5 metinė koncentracija OKT stotyse siekė nuo 4,3 iki 13 µg/m3 ir neviršijo ribinės vertės (20 µg/m3). Tačiau smulkiųjų dalelių koncentracija daugelyje tyrimų stočių nustatyta didesnė nei 2024 m. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2007-2025 m.) matavimų duomenis, šio teršalo koncentracija OKT stotyse rodo mažėjimo tendenciją, nors Žemaitijoje – koncentracija aplinkos ore didėjo. Didžiausios KD2,5 koncentracijos, kaip įprastai buvo stebimos šaltojo sezono periodu ir skirtingose tyrimų stotyse fiksuotos vasario, kovo bei lapkričio mėnesiais ir siekė nuo 7,1 iki 30 µg/m³, mažiausios koncentracijos nustatytos balandžio-birželio mėnesiais ir svyravo tarp 3,8-7,0 µg/m³.
Azoto dioksido (NO2) metinė koncentracija miestų stotyse siekė nuo 6,2 iki 32 µg/m³ ir ribinė vertė nebuvo viršyta (40 µg/m3). Tačiau, didžiausia 1 val. NO2 koncentracija buvo viršyta Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos OKT stotyse (200 µg/m3). Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) duomenis, daugelio miestų OKT stotyse stebima šio teršalo mažėjimo tendencija. Vis dėlto Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės plento stotyse išlieka didėjimo tendencija.
Ozono (O3) didžiausia 8 valandų slenkančio vidurkio koncentracija siekė iki 143 µg/m3 ir daugelyje tyrimų stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Siektina vertė (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) nebuvo viršyta – pastarųjų trejų metų (2023-2025 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai viršytas šis kriterijus siekė iki 4 dienų. Didžiausia 1 valandos ozono koncentracija šalies stotyse svyravo tarp 113-161 µg/m³, taigi, informavimo (180 µg/m³) bei pavojaus slenkstis (240 µg/m³) nei vienoje tyrimų vietoje viršyti nebuvo. Pagal ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) duomenis miestų ir kaimo foninėse tyrimų stotyse stebima ozono koncentracijos mažėjimo tendencija, Panevėžyje – šio teršalo didėjimo tendencija.
Benzo(a)pireno metinė koncentracija 2025-aisiais neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų stotyje. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) duomenis, B(a)P koncentracija aplinkos ore taip pat mažėja. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kai į aplinkos orą daugiausiai patenka apšildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru (akmens anglimi, durpėmis, mediena, briketais, atliekomis ir kt.), naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Vertinant 2003-2025 m. duomenis, daugelyje OKT stočių stebima šių teršalų mažėjimo tendencija.
Nuo 2030 metų. Nauji reikalavimai oro kokybei
2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojus Europos parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, 2025 m. statistiniai oro kokybės rodikliai palyginami ne tik su iki 2030 m. galiojančiomis ribinėmis ir siektinomis vertėmis, informavimo bei pavojaus slenksčiais, bet ir normomis, kurios įsigalios nuo 2030 m. Remiantis atnaujinta Aplinkos oro direktyva metinė norma KD10 koncentracijai (20 µg/m³) viršyta Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos OKT stotyse. Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija (10 µg/m³) nustatyta didesnė Vilniaus Žirmūnų, abejose Kauno – Dainavos ir Noreikiškių stotyse, Klaipėdos Šilutės pl., Panevėžio Centro, Jonavos ir Kėdainių stotyse, kitose tyrimų vietose buvo mažesnė. Azoto dioksido metinei koncentracijai nustatyta ribinė vertė (20 µg/m³) viršyta Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės pl. OKT stotyse, kitose tyrimų vietose – buvo mažesnė. Ozono didžiausia 8 val. slenkančio vidurkio koncentracija (100 µg/m³ neturi būti viršyta daugiau kaip 3 dienas per metus) neatitiko nei vienoje tyrimų stotyje, išskyrus Vilniaus Žirmūnų OKT stotį. Kitų teršalų – sieros dioksido, anglies monoksido, benzo(a)pireno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) – koncentracijos visose tyrimų vietose atitiko aplinkos oro kokybės normas.
Daugiau informacijos Agentūros tinklalapyje: Metų statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
