Nuo kovo 1 d. šalies žemės ūkio subjektai, norintys gauti kompensacijas už įsigytą augalų ir pasėlių draudimą nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, kviečiami teikti paraiškas. Dėl paramos, kuri bus mokama nacionalinės paramos lėšomis, bus galima kreiptis iki birželio 30 d.

Parama bus skiriama iš dalies kompensuoti Lietuvoje auginamų augalų ir pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, draudimo išlaidas, kai draudžiamasi užmeteorologinių reiškinių rizikas – krušą, audrą, liūtį, snygį, šalną, ilgalaikį lietų, sausringą laikotarpį ir (arba) šalna augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip nustatyta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakyme) ir kt.

Dėl paramos galės kreiptis:

  • fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą;
  • užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba;
  • labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai priklausanti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2472 I priede; nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos;
  • sunkumų nepatirianti įmonė; nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos.

Pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

  • užtikrina, kad prašomos kompensuoti išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitų viešųjų lėšų;
  • nėra gavęs ir negauna paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir (ar) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – taikoma fiziniam asmeniui ir jo sutuoktiniui;
  • nėra gavęs ir negauna valstybės pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir (ar) nesuderinama su vidaus rinka, arba yra sugrąžinęs visą neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka;
  • yra apdraudęs augalus pagal tinkamą pagalbai gauti draudimo sutartį;
  • išlaidos turi būti patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Netaikoma, jei paraiškoje pasirenkama nereikšminga (de minimis) pagalba.

Pagal priemonę remiamos šios pagalbos formos:

  • valstybės pagalba – vertinama, ar įmonė priskiriama prie MVĮ kategorijos ir ar įmonė nėra sunkumų patirianti įmonė;
  • nereikšminga (de minimis) pagalba – įmonės  priskyrimas prie MVĮ kategorijos ir sunkumų patyrimas nevertinamas.

Pagalbos dydis

Pareiškėjui skiriama pagalba gali sudaryti iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių.

Teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą,

1. teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba gali būti sumuojama su kita nereikšminga (de minimis) pagalba ir (ar) valstybės pagalba vadovaujantis Reglamento (ES) 1408/2013 5 straipsnio nuostatomis;;

2. jei įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, arba viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių per praėjusius  trejus metus iki nereikšmingos (de minimis) pagalbos skyrimo, turi būti taikomos Reglamento (ES) 1408/2013 3 straipsnio 9 ir 10 dalies nuostatos;

3. jei įmonė veiklą vykdo keliuose sektoriuose, teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti tenkinamos Reglamento (ES) 1408/2013 1 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos;

4. bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienai įmonei (įskaitant ir su šia įmone Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) per bet kurį trejų metų laikotarpį negali viršyti  50 000 eurų sumos;

5. bendra pirminės gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms skiriamos nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma per bet kurį trejų metų laikotarpį neturi viršyti Reglamento (ES) Nr. 1408/2013  priede nurodytos nacionalinės ribos.

NMA, įvertinusi visas tinkamas paraiškas, patikrina, ar visiems pareiškėjams užtenka lėšų. Tuo atveju, jei einamaisiais metais pagalbai skirtų lėšų neužtenka kiekvienam pagalbos gavėjui išmokėti mažiausią mokėtiną pagalbos sumą (40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų), einamaisiais metais kiekvienam pagalbos gavėjui išmokama mažiausia mokėtina pagalbos suma, sumažinta proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui, o likusi neišmokėta mažiausios mokėtinos pagalbos sumos dalis išmokama kitais metais iki metų pabaigos. 

Paraiškos priimamos savivaldybėse

Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje – jų sąrašas ir adresai nurodyti kvietime tekti paraiškas – jį rasite čia.

Paraiškos bei susiję dokumentai turi būti teikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Naudinga informacija

  • Informacija teikiantiems paraiškas