Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis užfiksuoti ekstremalūs šalčiai žemdirbiams tapo rimtu išbandymu. Nors žiemkenčiai dabar atrodo sustingę, po sniego danga ir įšalusia žeme vyksta procesai, kurie tiesiogiai lemia būsimą vasaros derlių. Norint išvengti nuostolių, neužtenka tik laukti pavasario – reikia suprasti, kokie pavojai tyko ir kaip jiems pasiruošti.
1. Ledo šarvas ir fiziologinė sausra: tylieji žudikai
Didžiausias pavojus kyla ne pačiam šalčiui, o jo sukeliamoms pasekmėms po pirmųjų atlydžių. Kai ant įšalusios žemės tirpsta sniegas, o naktį vėl pašąla, susidaro ledo pluta.
Deguonies badas: Ledas nepraleidžia oro, todėl augalų mazgai pradeda dusti (vyksta anaerobinis kvėpavimas), kaupiasi etanolis, kuris nuodija ląsteles.
Fiziologinė sausra: Kovą saulė pradeda kaitinti lapus, jie pradeda garinti drėgmę, tačiau šaknys vis dar yra lede arba giliame įšale. Augalas tiesiog išdžiūsta, nors aplink pilna vandens.
2. Dirvožemio drėgmės rezervai: ar pavasaris bus palankus?
Šiųmetinis gilus įšalas yra „lazda su dviem galais“. Viena vertus, lėtai tirpstantis įšalas pavasarį gali neleisti drėgmei susigerti į gilesnius sluoksnius, todėl vertingas tirpsmo vanduo tiesiog nutekės į drenažo griovius.
Tačiau, jei pavasaris bus nuoseklus, gausus sniego kiekis gali tapti esminiu rezervu prieš prognozuojamas gegužės sausras. Strateginis tikslas ūkininkui – drėgmės uždarymas. Ankstyvas pavasarinis akėjimas ar tiesioginė sėja šiemet bus kritiškai svarbūs, siekiant neleisti pavasario vėjams išpūsti sukauptų atsargų.
3. „Reanimacijos“ planas: tręšimas ir stimuliacija
Po tokio streso augalams neužteks tik azoto. Pirmasis pavasarinis tręšimas turi būti chirurgiškai tikslus:
Amino rūgštys: Tai „greitoji pagalba“. Jos padeda augalui atstatyti pažeistas ląsteles nenaudojant savo energijos rezervų.
Manganas ir Cinkas: Šie mikroelementai būtini šaknų sistemos regeneracijai, kad augalas kuo greičiau pasiektų drėgmę, kai atšils gilesni dirvos sluoksniai.
Azoto strategija: Rekomenduojama pirmąją azoto normą skaidyti. Per didelis kiekis iškart gali dar labiau stresuoti pažeistą augalą, todėl geriau rinktis lengvai įsisavinamas formas (pvz., amonio salietrą).
Redakcijos išvada
Ši žiema išryškins takoskyrą tarp „tradicinio“ ir „technologinio“ ūkininkavimo. Laimės tie, kurie vos nutirpus sniegui atliks pasėlių monitoringą ir nepagailės investicijų į augalų imuniteto stiprinimą. Gamta davė šaltį, bet mes turime žinias, kaip jį paversti pamoka, o ne nuostoliu.
