Latest stories

  • in

    Kaip sužinoti, ar jūsų gręžinys – legalus?

    Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą, namų valdą ar žemės sklypą su jame buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu. Aplinkos ministerija dalijasi patarimais, kaip tai išsiaiškinti. Gręžinys laikomas įteisintu, jeigu yra įregistruotas Žemės gelmių registre. Ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre […] Daugiau

  • in

    Neleidom išnykti – padėjom išlikti

    Daugiau nei 10 metų, virš 50 savo srities specialistų, Lietuvos zoologijos sodas, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai — tiek laiko ir žmonių indėlio prireikė, jog būtų atkurta balinių vėžlių populiacija, kuri dar prieš gerą dešimtmetį buvo prie išnykimo ribos. Kaip tai pavyko? Tai didelio darbo, švietimo ir savo srities profesionalų darbo rezultatas. Birželio 17 d. Lietuvos […] Daugiau

  • in

    Aktyvus mėnuo įsigaliojus privalomam augintinių ženklinimui ir registravimui

    Per pirmą mėnesį po to, kai įsigaliojo privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas, stebimas didesnis aktyvumas. Per gegužę gyvūnų augintinių registre (GAR) užregistruota daugiau nei 30 tūkstančių šunų, kačių ir šeškų. Valstybinė maisto bei veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ne vėluoti ir per keturis mėnesius nuo atsivedimo, mikroschemomis paženklinti ir Gyvūnų augintinių registre užregistruoti savo šunis, […] Daugiau

  • in

    Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas: politinės partijos grynina paskutines nuostatas

    Aplinkos ministerijoje Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) dokumento projektas pristatytas politinių partijų atstovams. Po pristatymo politinių partijų atstovai nusprendė tęsti susitarimų paieškas tais klausimais, kuriais susitarimų grupėms nepavyko susitarti, aptarė, kaip organizuos tolesnį NMS procesą. „Nacionalinis miškų susitarimas  sudėtingas, bet prasmingas procesas, kurio metu pavyko suburti bendruomenę, kuri kitu atveju nesišnekėtų. Iš devynių temų pasiekti susitarimai […] Daugiau

  • in

    Mokėjimo prašymus kompensuoti šilumos siurblių ar biokuro katilų įrengimą reikia pateikti iki liepos 1 d.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad fiziniai asmenys, norintys gauti kompensaciją pasikeitus taršius šilumos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus pagal 2021m. rugsėjo 1 d. skelbtą kvietimą iki liepos 1 d. privalo įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius ir  pateikti išlaidų kompensavimo prašymus. Atkreipiame projektų vykdytojų dėmesį, kad mokėjimo prašymų pateikimo terminas nebus pratęstas.Iš 1765 patvirtintų […] Daugiau

  • in

    Saugokime Lietuvos gamtos unikalumą – neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

    Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys […] Daugiau

  • in

    Į autoįvykius kas savaitę pakliūva keli šimtai gyvūnų: primename važiuoti lėčiau

    Kas savaitę sulaukiant beveik dviejų šimtų skambučių apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamentas primena būti atsargiems kelyje, saugoti save ir miško gyventojus. Ypač kai į kelionę išsiruošiame ankstų rytą ar vėlai vakare. Aplinkosaugininkai vairuotojams pataria nuolatos būti atidiems, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio. „Nemaža dalis susidūrimų įvyksta anksti ryte ir vėlai vakare, […] Daugiau

  • in

    Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį

    Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje Skandinavijos šalyje pasireiškia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus poveikis aplinkai. Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos […] Daugiau

  • in

    Seime vyks Energetikos ir darnios plėtros komisijos konferencija „Klimato kaita ir ateities energetika”

    Birželio 15 d., trečiadienį, 13–15.30 val. nuotoliniu būdu vyks Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos konferencija „Klimato kaita ir ateities energetika”, skirta aptarti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo tikslus, uždavinius ir priemones, kurių reikia imtis siekiant klimato neutralumo ir atsparumo klimato kaitos padariniams Lietuvoje, apžvelgti naujausias klimato kaitos tendencijas, energetikos sektoriaus indėlį į klimato kaitą […] Daugiau

  • in

    Siūloma tvarka, kaip per sausras neišeikvoti upių ir ežerų

    Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas. Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės […] Daugiau

  • in

    Miškininkai pradeda naikinti pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius

    Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai jau pradeda naikinti pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius. Pernai miškuose buvo išpurkšta 110 ha plotų, kuriuose vešėjo šis augalas. 2022 m. planuojama Sosnovskio barštį naikinti beveik 100 ha plote. Daugiausia Kazlų Rūdos, Dubravos, Radviliškio ir Nemenčinės regioninių padalinių miškuose. „Sosnovskio barštis – vienas iš pavojingiausių invazinių augalų, keliančių grėsmę […] Daugiau

  • in

    Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma apdrausti civilinę atsakomybę

    Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas […] Daugiau

  • in

    Paviršinio vandens išgavimui ir naudojimui – griežtesni reikalavimai

    Vyriausybė pritarė, kad nuo 2024 m. būtų įteisinta privaloma registracija paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašeišgaunantiems 10 m3  ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio. Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita taip pat bus privaloma nuo 10 m3. Registruoti vandens išteklių naudojimą turės ir mažosios hidroelektrinės. Šie […] Daugiau

  • in

    Ką svarbu žinoti įteisinant individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį?

    Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius. Asmenys, norintys įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavę savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, […] Daugiau

  • in

    Skatinant stiklo rūšiavimą gyventojams išdalins 100 tūkst. konteinerių

    Stiklo taros Lietuvoje kasmet surenkama vis daugiau, o didžiausia pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ numato, kad iki 2023 metų vidurio į individualių namų kiemus bus pristatyta daugiau kaip 100 tūkst. stiklo rūšiavimo konteinerių. Per pastaruosius dvejus metus stiklo pakuočių surinkimo apimtis augo 22 proc. iki 33 tūkst. tonų, tačiau pakuočių tvarkymo organizacijos ragina neužmiršti gyventojų […] Daugiau

  • in

    Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

    Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei  10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo […] Daugiau

  • in

    Seime – siūlymai spartesnei elektromobilių plėtrai

    Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis registravo įstatymų projektus, kuriais siekiama paskatinti elektros įkrovimo stotelių plėtrą Lietuvoje bei nuo kelių naudotojo mokesčio atleisti komercinius, krovininius elektromobilius. Priėmus siūlomus Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimus, žalia elektra įkrautų elektromobilių sunaudota energija bus pripažįstama kaip alternatyvusis kuras ir padės Lietuvai pasiekti tikslą iki 2030 metų 15 proc. transporte sunaudojamos […] Daugiau

  • in

    Kreiptasi į institucijas dėl masiškai Kauno mariose gaištančių žuvų

    Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų imtasi skubių veiksmų dėl kasmet drastiškais kiekiais Kauno mariose gaištančių žuvų. Pasak L. Jonausko, tokia situacija kartojasi nuolat, todėl būtina kuo nuodugniau ištirti priežastis, kad jos būtų pašalintos. „Šiais metais vėl gaunu daugybę nuotraukų su Kauno mariose […] Daugiau

  • in

    Lietuvoje vandens telkiniai įžuvinami lašišomis ir šlakiais

    Į Nerį šią buvo išleisti 4 tūkst. dirbtiniu būdu išveistų lašišų rituolių (metinukių). Iš viso šiais metais į vidaus vandens telkinius jų išleista apie 110 tūkstančių: 30 tūkst. metinukių ir apie 80 tūkst. paaugintų lašišų jauniklių. Pirmą kartą Lietuvoje didesnės lašišos buvo sužymėtos – joms nukirptas riebalinis pelekas. Upės gausiai praturtintos ir šlakių šiųmetukais. Žuvininkystės […] Daugiau

  • in

    Mobiliame Klimato muziejuje galima praktiškai išbandyti klimato kaitos pasekmes

    Koks jausmas būti 50 °C karštyje? Ar ūkininkystė persikels į kosmosą? Klaipėda po vandeniu — niūri prognozė ar neišvengiama ateitis? Į šiuos ir panašius klausimus atsako vienintelis toks Baltijos šalyse — mobilus Klimato muziejus, kuris pradeda kelionę po Lietuvą. Įrengtas keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose, muziejus aplankys 16 Lietuvos miestų. Kiekviename mieste gyventojus kviečiame registruotis į […] Daugiau

  • in

    Prasidėjo registracija į gegužės 21 d. antrą kartą Lietuvoje vyksiančią „Miško kuopą“

    Valstybinių miškų urėdija kviečia susiburti visus neabejingus gamtai piliečius į jau antrą kartą vyksiančią miškų švarinimo talką „Miško kuopa“. Pirmą kartą ši akcija buvo surengta praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Prie akcijos prisijungę žmonės 2021 m. per dieną surinko 60 tonų šiukšlių – statybinių atliekų, stiklo duženų, plastiko, padangų, senos buitinės technikos, baldų, neatsakingų piliečių paliktų […] Daugiau

  • in

    Darbams, kurie skatins inovacijomis grįstą miškininkavimą – 357 tūkst. eurų

    Aplinkos ministerija atrinko 8 aktualias miškų mokslo darbų temas, kurioms skyrė 357 tūkst. eurų iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Planuojamuose įsigyti moksliniuose darbuose bei studijose bus svarstomos galimybės skatinti anglies kaupimą miškuose, siūlomi būdai, kaip sutvarkyti pažeistus durpynus, rengiamos rekomendacijos dėl nusausintų durpžemių CO2 emisijų sumažinimo ir nemedieninių miško funkcijų plėtros. Bus atlikta […] Daugiau

  • in

    Apskaičiuota Klimato kaitos programos investicijų grąža

    Įgyvendinus visas veiklas, skirtas  šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti ir finansuojamas iš Klimato kaitos programos bei valstybės biudžeto lėšų, iki 2025 m. bus sutaupyta 531 kt, o iki 2030 m. – 2115 kt CO2 ekvivalentų. Aplinkos ministerija parengė ir teikia konsultacijoms su visuomene 2022–2030 m. plėtros programos pažangos priemonės „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo […] Daugiau

  • in

    Ateities komitetas: Lietuvos žaliasis kursas – įperkamesnės, saugesnės, tvaresnės energijos link

    Lietuvos žaliojo kurso tikslas – ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančio iškastinio kuro naudojimą, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos pasekmių, bet ir kartu bandyti išspręsti tokias visuomenės problemas kaip ekonominė ir socialinė nelygybė. Šį aktualų klausimą – „Lietuvos žaliojo kurso ateitis: dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir ekologiškoms technologijoms” – Seimo Ateities komitetas svarstė gegužės 6 d. […] Daugiau

Daugiau straipsnių
Congratulations. You've reached the end of the internet.