Latest stories

  • in ,

    S. Gentvilas: „Palankus vėjas: jau leista statyti daugiau vėjo jėgainių, negu Vyriausybė planavo“

    Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių. Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių. „Atsinaujinančią energiją […] Daugiau

  • in

    Paraiškos dėl miško veisimo surikiuotos į pirmumo eilę

    Informuojame, kad jau sudaryta paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ prioritetinė eilė. Š. m. rugsėjo–gruodžio mėn. paramos paraiškas teikė norintys veisti mišką ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo bei tvaraus miškų ūkio plėtros. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, buvo sudaryta […] Daugiau

  • in

    Nepasiturintieji jau gali teikti paraiškas 2 tūkst. eurų paramai mažiau taršiam automobiliui

    Nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, jau gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą ir priima prašymus nuo penktadienio. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų. Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas […] Daugiau

  • in ,

    Kritika Aplinkos ministerijai: kompensacijas netaršiam transportui būtina didinti ir jas nukreipti daugiavaikėms šeimoms

    Aplinkos ministerijos sprendimą nepasiturintiems asmenims dalinti po du tūkstančius eurų socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas vertina nevienareikšmiškai.  Pasak Seimo nario, nors Aplinkos ministerijos intencijos ir geros, tačiau parama netaršiam transportui įsigyti gali būti išdalinta ne tiems, kuriems labiausiai jos reikia. „Žingsnis padėti nepasiturintiems asmenims įsigyti netaršią transporto priemonę, išregistravus ir sunaikinus seną taršų automobilį, […] Daugiau

  • in

    Nustatyti teršalai Danės upėje – tai dyzelinas ir panaudota alyva

    Klaipėdoje, ties Pilies tiltu, Danės upę užteršė oro paveiktas dyzelino ir panaudotos alyvos mišinys. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atlikti laboratoriniai tyrimai pagal 2021 m. gruodžio 31 d. 4 val. ryto surinktą užteršto vandens ir ledo ėminį.  Toliau tiriant incidentą Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pavedimu, sausio 1-ąją AAA dar susėmė ėminį iš paviršinių nuotekų […] Daugiau

  • in

    Nacionalinis susitarimas dėl miškų pereina į paskutinį etapą: greitai paaiškės ilgalaikės miškų politikos kryptis

    Aplinkos ministerija su procese dalyvaujančiomis grupėmis pereina į paskutinį ketvirtąjį Nacionalinio susitarimo dėl miškų (NMS) etapą, kuriame bus pasiekti susitarimai konkrečiomis temomis ir suformuluotas susitarimus apibendrinantis NMS dokumentas. Šiuo metu susitarimų grupės sklandžiai formuojasi, jos tarsis dėl šalies miškų ateitį lemsiančių svarbiausių temų ir klausimų. NMS Sektorinės grupės iki sausio 5 d. delegavo savo atstovus […] Daugiau

  • in

    Griežtinamos verslinės žvejybos Kuršių mariose taisyklės

    Saugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir rekomendacijas, siūloma griežčiau reglamentuoti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo pakeitimai. „Atsižvelgę į mokslininkų rekomendacijas, o Žuvininkystės įstatymą tebederinant Seimo komitetuose, mes savo ruožtu […] Daugiau

  • in

    Šiais metais Žuvininkystės tarnyba planuoja išveisti ir į Lietuvos vandenis išleisti apie 8 mln. įvairių žuvų

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriaus Žeimenos ir Ignalinos padaliniuose, kurių specialistai kasmet išveisia, paaugina ir į Lietuvos vandenis paleidžia tūkstančius lašišų, šlakių, seliavų, auksinių karosų ir lydekų. Žemės ūkio ministras K. Navickas domėjosi žuvivaisos padalinių veikla, žuvų išteklių atkūrimo darbais, veisiamų žuvų rūšių specifika. „Padaliniuose atliekamas reikalingas darbas […] Daugiau

  • in

    Suomių tradicija: šventinius riebalus paverčia dyzelinu

    Daugelis suomių jau neįsivaizduoja be tradicijos po šventinės vakarienės gaminimo likusius riebalus perdirbti į dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų. Kasmet prie šios iniciatyvos prisijungia vis daugiau žmonių – iš pernai surinkto riebalų kiekio buvo pagaminta tiek dyzelino, kad jo pakaktų vienam automobiliui pasaulį apvažiuoti iki septyniolikos kartų. Idėjos organizatoriai ieško galimybių ateityje šią tradiciją pradėti ir […] Daugiau

  • in

    Galimybė atsodinti mišką po neigiamo kokybės įvertinimo

    2021 m. gruodžio 30 d. ministro įsakymu buvo pakeistos Miško apželdinimo taisyklės, kuriose paramos gavėjams suteikiama galimybė vieną kartą per įsipareigojimų laikotarpį atsodinti žuvusį mišką. Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių […] Daugiau

  • in ,

    Medžiotojus norima įpareigoti draustis specialiu civilinės atsakomybės draudimu

    Medžioklių dalyvius siūloma įpareigoti apsidrausti medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, neturint draudimo būtų draudžiama dalyvauti medžioklėse.  Dabar specialiu draudimu medžiotojus draudžia vienintelė bendrovė, bet ji neatskleidžia, kiek medžiotojų yra apsidraudę bei kiek dėl nelaimingų įvykių jiems skirta išmokų.  Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas medžioklės metu negalioja, todėl […] Daugiau

  • in

    Lietuvoje mišką būtų galima įveisti 157 tūkst. hektarų žemės plote

    Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus. Siekiant išanalizuoti esamą situaciją, nustatyti miškų veisimo potencialą ir sudaryti prielaidas įveisti miškus ne miško žemėje bei didinti šios veiklos populiarumą, Aplinkos ministerijos užsakymu […] Daugiau

  • in

    Priminimas medžiotojams: neatidėliokite medžiojamųjų gyvūnų apskaitos

    Aplinkos ministerija primena, kad, kaip ir kasmet gruodžio–kovo mėnesiais medžiotojai privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą. Esant naujai ir ištisinei sniego dangai, konkretų apskaitos laiką pasirenka pats vykdytojas. Ji atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą […] Daugiau

  • in

    Naujieji metai Punios šile – jis taps penkis kartus padidintu rezervatu

    Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies genofondui puoselėti steigiami 2 genetiniai miško draustiniai. Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomus Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė. Kompromisinis sprendimas priimtas […] Daugiau

  • in

    Patikslintos vandenviečių apsaugos zonos: vandens ištekliai bus saugūs, o ūkinei veiklai – palankesnės sąlygos

    Atsižvelgus į besikeičiančią žemėnaudą, gyvenamųjų ir pramoninių teritorijų plėtrą, Aplinkos ministerija siūlo mažinti kai kurių vandenviečių apsaugos zonas. Taip siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir įmonėms saugiai eksploatuoti požeminius vandens išteklius ir kartu vykdyti ūkinę veiklą. Šiuos pakeitimus numato patikslintas Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašas. „Vandenviečių apsaugos zonų dydisnėra pagrindinis veiksnys požeminio […] Daugiau

  • in

    Aplinkos taryboje ministrai tarėsi, ar taikyti dirvožemiui tokią apsaugą kaip vandenims, jūroms, orui

    Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje ES valstybių narių aplinkos ministrai  aptarė „Fit for 55“ paketą, Dirvožemio strategiją, Socialinio klimato fondo iniciatyvą, Baterijų reglamentą, nulinės taršos automobilių gamybos ambiciją. Ministrams diskutuojant apie „Fit for 55“ paketą, Lietuva skeptiškai įvertino pasiūlymą plėsti apyvartinių taršos leidimų sistemą į pastatų ir kelių transporto sektorius dabartinėmis sąlygomis, nes mano, kad tai […] Daugiau

  • in

    Seimas uždegė žalią šviesą Lietuvos be sąvartynų kūrimui

    Seimas pritarė Atliekų tvarkymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų pataisoms, kurios numato nuo 2023 m. didinti mokestį už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Šių pokyčių tikslas – spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, sukurti skaidresnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo modelį. „Antrasis atliekų gyvenimas ir panaudojimas turi tapti ne planu, […] Daugiau

  • in

    Parlamentaras įspėja: penkis kartus didinamas sąvartynų mokestis smogs gyventojams, o ministerija – šantažuoja

    Valdantiesiems ketinant penkis kartus kelti sąvartynų mokestį ir tikintis, kad tai padės sąvartynuose šalinamų atliekų skaičių sumažinti kelis kartus, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis įžvelgia pavojų, kad tokie valdančiųjų užmojai nebūtinai pasieks tikslą. Jo teigimu, padidėjęs mokestis smogs galutiniams vartotojams. Pasak E. Sabučio, nerimą kelią ir bandymas nuslėpti faktą, […] Daugiau

  • in

    Sukčiaujant pavojingas atliekas tvarkiusiems asmenims – lygtinumas ir piniginės baudos

    Sukčiaujant pavojingas atliekas tvarkę asmenys nuteisti lygtinai, jiems skirtos piniginės baudos, antradienį pranešė prokuratūra. Jos teigimu, Vilniaus apygardos teismas, apeliacija tvarka išnagrinėjęs bylą, kaltais dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo padarant didelę žalą pripažino du buvusius ir vieną esamą įmonių vadovus bei vieną juridinį asmenį. Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Teismas nuteistiesiems […] Daugiau

  • in ,

    Nepanaudotus nuosavybės teisėms atkurti nedidelius miškų sklypus siūloma parduoti

    Dalį laisvų valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų miškų sklypų siūloma išparduoti aukcionuose. Privatizuojami galėtų būti miškai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, taip pat kai ribojasi su dirbama žeme arba yra maži, iki 10 hektarų, neturi privažiavimo kelių, ekonomiškai jų valdymas ateityje būtų nenaudingas valstybei, jie […] Daugiau

  • in

    Europa sutarė, kurios investicijos bus laikomos klimatui draugiškomis

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – žaliasis smegenų plovimas. Taksonomijos reglamento aktu nurodoma, kurios investicijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityse jau nuo 2022 m. sausio 1 d. bus laikomos žaliosiomis. „Taksonomijos […] Daugiau

  • in

    Koks sąvartynų mokesčio tikslas ir ką būtina žinoti gyventojams?

    Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą? Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias […] Daugiau

  • in

    Apdovanoti aktyviausiai akcijoje „Lašiša“ dalyvavę pareigūnai

    Per pustrečio mėnesio trukusią akciją „Lašiša“ aplinkosaugininkai surengė 316 reidų ir patikrino 1929 žvejus mėgėjus. Nustatyti 135 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (88 iš jų šiurkštūs), 6 verslinės žvejybos ir 41 kito pobūdžio pažeidimas, paimti 182 įrankiai.  „Mes darome viską ministerijoje, kad atkurtume žuvitakius, net ardome užtvankas tam, kad lašišų migracija kiltų į aukštupius. Kartu esame […] Daugiau

  • in

    AKM situacija ir kontrolės strategijos aptartos su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovybe

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius susitiko su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininku Virginijumi Kantausku ir direktoriumi Laimonu Daukša. Susitikime pristatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) Lietuvoje situacija, VMVT ir medžiotojų vaidmuo valdant šią ligą ir įgyvendinant užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones laukinėje faunoje. Aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra viena iš […] Daugiau

Daugiau straipsnių
Congratulations. You've reached the end of the internet.