Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tikslas – tvari Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtra

Sausio 27 d. posėdyje Seimo Europos reikalų komitetas susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu (Lietuvos strateginis planas), kurio tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių (ypač smulkių ir vidutinių) pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Lietuvos strateginį planą 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtino Europos Komisija (EK).

„Pirmiausia laimės tie ūkininkai, kurie ūkininkaus pažangiai ir tvariai”, – pažymėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pristatydamas dokumentą. Siekiant Lietuvos strateginio plano tikslo, suplanuotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos bei priemonės siekti pokyčių. Iš viso penkerių metų laikotarpiu 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4,3 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos (įskaitant nacionalinį finansavimą). Planuojamas biudžetas užtikrina, kad būtų pasiekti bendrieji ir konkretūs bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai ir kartu išlaikomi ES reglamentuose nustatyti privalomieji įsipareigojimai.

Siekiant pokyčių, Lietuvos strateginio plano prioritetai ir priemonės suformuotos vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais ilgalaikiais tikslais, Vyriausybės programos prioritetais, privalomais ES įpareigojimais ir BŽŪP tikslais, sektoriaus situacijos analize, atsižvelgta į socialinių partnerių poreikių reitingavimo rezultatus, EK rekomendacijas Lietuvai ir Europos žaliojo kurso tikslus.

Seimo Europos reikalų komitetas, svarstydamas BŽŪP klausimus,  tęs parlamentinę kontrolę – ir toliau daug dėmesio skirs tokiems strateginiams dokumentams kaip Lietuvos strateginis planas.

Naujoji BŽŪP pradėta įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos valstybės narės naująją BŽŪP įgyvendins pagal nacionaliniu lygmeniu parengtus ir EK patvirtintus BŽŪP strateginius planus. Strateginių planų įgyvendinimui bus taikomas Naujasis paramos modelis (ang. New Delivery Model), kuriuo siekiama, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas rezultatams.