in

VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė: „Padaryta labai daug ir tai turėtų būti tęsiama“

Netrukus prasidės naujas „Leader“ programos įgyvendinimo etapas. Iš valdžios institucijų jau yra pasigirdę signalų, kad jam bus skirta mažiau lėšų nei ankstesniais metais. 

Programa „Leader“ – tai viena Europos Sąjungos inciatyvų, kuri skatina gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.

Išskirtinis „Leader“ bruožas yra integruotų  regiono plėtros programų – strategijų –  rengimas ir įgyvendinimas. Strategijas rengia ir įgyvendina veiklos partnerystės principu susietos vietos veiklos grupės (VVG). Tai  savanoriškai susibūrusių asmenų grupės, turinčios „Leader“ programoje apibrėžtą  struktūrą: įvairaus amžiaus moterys ir vyrai atstovauja valdžios, verslo ir pilietinės visuomenės  sektoriams. Strategijų įgyvendinimas padeda siekti regiono plėtros politikos tikslų, yra paremtas  ES horizontaliųjų principų vykdymu.  Ekonominiai, socialiniai, kultūriniai pokyčiai patiriami per vietos projektų įgyvendinimą.

Apie Lietuvos pasiekimus, naująjį „Leader“ etapą ir iššūkius agrodiena.lt kalbasi su VVG tinklo pirmininke Kristina Švedaite.

Minėjote, kad „Leader“ programos dėka kaimo vietovėse sukurti keli tūkstančiai darbo vietų. Ir dar bus tiek pat sukurta. Per kokį laikotarpį?

2014-2020 m. laikotarpiu (o realus projektų įgyvendinimas prasidėjo 2016-2017 metais), visų VVG įgyvendinamų vietos plėtros strategijų ne mažiau kaip 75 proc. investicijų yra skirta darbo vietų kūrimui. Šiuo metu jau sukurta daugiau nei  2 000 naujų darbo vietų, iki laikotarpio pabaigos skaičius tikrai padvigubės. Mano žiniomis, vien šiuo metu yra vertinamų projektų, kuriuose planuojama sukurti apie 400 naujų darbo vietų.

Kokie stambiausi įgyvendinti projektai?

„Leader“ programoje maksimali paramos suma yra iki 200 000 Eur. Nedaug VVG pasirinkę projektus finansuoti maksimaliomis paramos sumomis. Galėčiau įvardinti kelis pavyzdžius: Rokų socialinės gerovės centro įkūrimas, sukuriant naujas darbo vietas Kauno r. VVG teritorijoje (paramos suma 184000 Eur); Šeimos gerovės centro Smalininkų miestelyje įkūrimas, sukuriant naujas darbo vietas, Nemuno VVG teritorijoje (paramos suma 119985 Eur); viešosios infrastruktūros plėtra Dembavos kaime, Panevėžio r. VVG teritorijoje (paramos suma 198 000 Eur); ūkininko ūkio plėtra, sukuriant naujas darbo vietas  Pasvalio r. VVG teritorijoje (paramos suma  89 000 Eur);

Kokia bendra finansinė visų projektų išraiška?

2014-2020 m. laikotarpiu beveik 87 mln. eurų yra skirta vietos projektų įgyvendinimui per VVG VPS. Šiuo metu Vietos projektų per visas VVG yra pasirašyta paramos sutarčių už 55 mln. eurų, o už beveik 15 mln. šiuo metu yra vertinama paraiškų. Todėl likutis nėra didelis, VVG intensyviai skelbia kvietimus ir ragina pareiškėjus pasinaudoti šio laikotarpio teikiamomis galimybėmis. 

Kurie regionai Lietuvoje aktyviausi?

Galėčiau pastebėti, kad didesnio projektų konkursų t.y. didesnio projektų skaičiaus į vieną vietą sulaukia didesni rajonai, tokie kaip Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Tačiau visos VVG aktyviai įgyvendina vietos plėtros strategijas. Kiekvienas rajonas turi galimybes individualiai susiplanuoti ar jie daugiau kvietimų darys laikotarpio pradžioje ar pabaigoje. Tačiau iki laikotarpio pabaigos visos lėšos skirtos vietos projektams būna paskirtos. 

Gal galite pateikti kelis sėkmingus VVG veiklos pavyzdžius?

Prie stambių projektų pateikiau kelis pavyzdžius. Dar norėčiau pabrėžti, kad VVG kartu su vietos projektų pareiškėjais yra startuoliai, kurie finansuoja bendruomeninį ir socialinį verslus. LEADER yra pagrindinė priemonė Lietuvoje finansuojanti šią priemonę. Turime savarankiško gyvenimo namus Pagramantyje (Tauragės r. VVG teritorija), Nemuno vaikų dienos centrą Anglininkų k., projektą „Myliu kaimą“ (Kaišiadorių r. VVG teritorijoje), Užimtumo namus (Ukmergės r. VVG teritorijoje),  Ežerėlio sveikatos namus (Kauno r. VVG teritorijoje). 

Turiu pastebėti, kad VVG įgyvendina ne tik VPS ir vietos projektus finansuoja, tačiau įgyvendina ir tarptautinius projektus. Alytaus r. VVG įgyvendino labai įdomų projektą apie lėtąjį turizmą. Projekto įgyvendinimo metu galime drąsiai teigti, kad lėtojo turizmo samprata ir svarba atėjo į mūsų kaimo vietoves. Plačiau apie projektą. 

Kitas puikus VVG projekto pavyzdys yra Kaišiadorių r. VVG projektas „atsinaujinanti energija kaimo plėtrai“. Projekto pristatymą rasite čia https://prezi.com/view/jrWWWi0QE3SywPrgqNj7/?fbclid=IwAR0ccH1J3S8vsbjOmtvBZAyfbmX0AR42u_BBlPZ3N50JGHN_sqPnOj-y0bM

Kokiais darbais didžiuojasi Kauno rajono VVG?

Kauno r. VVG džiaugiasi ir didžiuojasi, kad esame viena iš lyderiaujančių VVG VPS įgyvendinimo spartoje. Šiam momentui turime įgyvendinę 85 proc. visos Vietos plėtros strategijos, sukurta 80 naujų darbo vietų. Šiuo metu turime aktyvius du kvietimus teikti paraiškas. Iki metų galo tikimės šimtaprocentinio vietos projektų užkontaktavimo. Mūsų paraiškų teikėjai aktyvūs Lietuvos kaimo proveržio dalyviai, džiaugiamės sulaukdami paraiškų su puikiomis ir inovatyviomis idėjomis, džiaugiamės galėdami būti jų įgyvendinimo dalimi. Ypatingai džiaugiamės aktyviais, sumaniais ir kompetentingais mūsų VVG valdybos nariais. Kurių indėlis įgyvendinat VPS yra neįkainojamas. O taip pat ir visų narių ir aktyvių Kauno rajono bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų įsigilinimas į LEADER ir VVG veiklą yra neįkainojama vertybė. Jų aktyvus dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategiją yra viena iš sėkmės formulės sudedamųjų dalių. 

Pati Kauno r. VVG taip pat aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje ir yra įgyvendinusi nemažai projektų, tiek vietos lygmeniu, tiek tarptautiniu. Šiuo metu esame pareiškėjais ir partneriais penkiuose teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektuose. Jau dabar kartu su partneriais iš kitų VVG pradedame įgyvendinti bendradarbiavimo projektą, kuriame kviesime bendruomenines organizacijas pasirengti savo organizacijų veiklos kryptis, mini strategijas. Taip pat  esame pateikę tarptautinio bendradarbiavimo paraišką „LEADER populiarinimo akademija „TU““, projekto veiklomis kartu su Lenkijos VVG planuojame aktyvinti kaimo jaunimą įsitraukti į LEADER ir VVG veiklas. Viena iš suplanuotų veiklų – mokinsime jaunimą strateguoti projektų poreikį, aprašyti idėjas ir dalyvauti simuliaciniame projektų konkurse, kuriame pateikti konkursui projektai gaus ir finansavimą. Taip jaunąją kartą mokinsime LEADER‘iškumo. Taip pat planuojame įkurti LEADER akademiją jaunimui, paruošiant interaktyvų mokymosi kursą elektroninėje erdvėje. Kol kas tiek apie veiklas, nenoriu visko atskleisti, juolab, kad paraiška dar vertinama. Bet tikrai tikiu šio projekto idėjos sėkme!  

Ko tikitės iš būsimo Leader programos laikotarpio?

Visų pirma tikimės sklandaus perėjimo iš vieno laikotarpio į kitą, be ilgesnių pertraukų. Nors šių laikotarpių sandūroje yra naujadaras „pereinamasis laikotarpis“, tačiau turime karčią patirtį, kad viskas greit praeina ir naujų nuostatų vėlavimas būna neišvengiamas. Mums reikia rengti naujas VPS, o jų gairės pasirodo per vėlai. 

 Taip pat tikimės didesnio dėmesio iš atsakingų institucijų „Leader‘iui“. „Leader“ Europoje švenčia 30-metį, kas rodo šio metodo galią ir patikinimą, o Lietuvoje ateitis kiekvieno programinio laikotarpio planavime vis būna neaiški. Kartais kyla klausimas ar turime viziją ir strategiją  dėl šios priemonės ar ji tiesiog laikoma primesta Europos ir vis numatome tik  privalomą skirti minimumą ir tiek pat dėmesio. Juk jeigu ne bendruomenių sąjūdis ir „Leader“ programa, kaimo vietovės senai būtų pasmerktos visai sunykti. 

Liūdina, kad preliminariai Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) vietos veiklos grupėms pristatytoje kito laikotarpio vizijoje, planuojamas 34 proc. „Leader“ priemonei finansavimo mažėjimas. Nors turiu pastebėti, kad vykusiame Seimo kaimo reikalų komitete šie skaičiai jau buvo pristatyti šiek tiek kitaip. Tačiau tikrai dar yra daug diskusijų šia tema ir mes (VVG) tikimės būti išgirsti. Juolab, kad Vyriausybės programoje yra išskirtas dėmesys VVG ir strategijų finansavimui. Minėta, VPS lėšų skyrimo metodika, deja, parengta neieškant sumanesnių būdų spręsti finansavimo sumažėjimą, o tiesiog perskirstant lėšas, kai kurioms VVG sumažinant finansavimą netgi apie 50 proc., lyginant su šiuo laikotarpiu. Todėl tikimės, kad iki šių preliminarių pristatymų tvirtinimo, bus atsakingai į tai pažiūrėta ir priimta patikslinti sprendimai. Mes kaip Vietos veiklos grupių tinklas esame teikę ir žodžiu, ir raštu pastabas planuojamai  „Leader“ lėšų skyrimo metodikai.  Savo poziciją išsakėme ir Seimo kaimo reikalų komitete. Komiteto nariai pritarė mūsų išsakytiems siūlymams ir parengė nutarimą ŽŪM, kuriame ragina užtikrinti didesnį finansavimą „Leader“. 

Tikimės, kad galėsime ir toliau daryti pokytį kaime. Finansuoti nuostabius projektus ir užtikrinti jų sėkmingą įgyvendinimą.

Kaip pasikeis VVG darbai, jei, kaip numatoma, „Leader“ programos lėšos mažės?

Bus mažiau galimybių potencialiems vietos projektų pareiškėjams įgyvendinti projektus. Mažiau bus sukuriam darbo vietų, paremiama nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių, sutvarkoma viešųjų erdvių ir socialinio ar bendruomeninio verslo. VVG skelbs mažiau kvietimų ir finansuos mažiau projektų. O administracinė našta nemažės, nes kvietimą skelbti ir ruošti finansavimo sąlygų aprašus reikia ar 2 projektams ar 20-čiai, atrankos posėdžius organizuoti ar 2, ar 20 -čiai projektų, analogijos ir su kitomis veiklomis, informacinių renginių organizavimas, konsultavimas, ataskaitų rengimas ir pan.  

Agrodiena.lt redakcija

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0