in ,

Aistras kurstęs „mėšlo įsakymas” laukia savo eilės

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Pastaruoju metu karštas diskusijas kurstęs vadinamasis „mėšlo įsakymas“, pasak valdžios institucijų, nėra pamirštas, bet laukia savo eilės. Juo nepatenkinti žemdirbiai, kol kas neįtikinę Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų vadovų, jog dokumentą reikia keisti, telkia naujus argumentus, o politikai atsargiai vertina tai, ką iš ūkininkų jau yra išgirdę. 

Žemės ūkio ministerija dėl galimybės patikslinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą vykdo konsultacijas, dalyvauja nuotoliniuose susitikimuose su Aplinkos ministerijos, mokslo institucijų atstovais, socialiniais partneriais.

Vertindama kai kurių aprašo nuostatų pakeitimo būtinybę, Žemės ūkio ministerija turi skirti tam daugiau laiko. 

„Kai bus įvertintos visos aprašo keitimo pasekmės, apie priimtą sprendimą informuosime”, – ŽŪM atstovai informavo agrodiena.lt žurnalistę. 

Primename, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai patvirtino įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” ir jį išdėstė nauja redakcija. Įsakymas įsigalios nuo 2021 m. kovo 15 d., bet kai kurie pakeitimai ims veikti 2021-2024 metų laikotarpiu ir palies gyvulių augintojus.

Vienas iš labiausiai gyvulininkystės sektoriaus atstovus neraminančių pakeitimų, kurį reikės vykdyti, taps aktualus jau nuo šių metų lapkričio 15 d. – laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (išskyrus išimtis dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų).

Agrodiena.lt nemažai rašė šiuo klausimu ir nori priminti pagrindinius ūkininkų argumentus. Anot jų, žiemos laikotarpis mūsų klimato sąlygomis leidžia ūkininkams transportuoti mėšlą į lauko, kurį ūkininkas planuoja tręšti pavasarį, rietuves aplinkai padarant mažiausiai žalos lyginant su pavasariu: esant įšalui nėra gadinami žvyrkeliai ir lauko keliukai be kietosios dangos, kurie, prastai prižiūrimi, pavasarį paprastai būna pažliugę. 

Be to, ūkininkų teigimu, nespėjus paskleisti mėšlo dar leidžiamu tręšti laikotarpiu būtų nelogiška ir netikslinga išvežti jį iš lauko ir kaupti kitoje vietoje. 

„Nederėtų pamiršti ir fakto, kad pavasarį ūkininkai neturi tiek laiko ilgiems mėšlo vežimams, intensyvus jo vežimas per gyvenvietes kelia riziką gyventojų nepasitenkinimui dėl kvapų. Esame įsitikinę, kad šis draudimas neįves norimos tvarkos smulkiųjų ūkininkų atžvilgiu, kaip kad bandoma įteigti. Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams reikalingas ir laikas, ir parama investicijoms susitvarkant mėšlides, tinkamai įsirengiant rietuves prie tvarto. Dažnu atveju ūkininkai, įsikūrę gyvenvietėse, net neturi vietos, kur galėtų įsirengti rietuves prie tvarto, todėl išvežimas į lauko, kurį ruošiama tręšti, rietuves – vienintelė galima išeitis. Be to, laikant mėšlą gyvenvietėse prie tvarto tarša žymiai padidėja, nei išvežus jį į laukus. Nes esant mažai teritorijai koncentracija didesnė ir kvapai yra intensyvesni. Mūsų narių nuomone, yra neteisinga taip staiga griežtinti ūkiams reikalavimus, nes visa praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Nesutinkame su nelogiškais reikalavimais, kurie primetami visiems, tame tarpe ir tvarkingai besitvarkantiems ūkininkams, su tikslu sutramdyti pažeidėjus. Jei kontroliuojančios institucijos nesugeba turimomis priemonėmis sutramdyti netvarkingai mėšlą ir srutas tvarkančius ūkio subjektus, siūlome peržiūrėti tas priemones, o ne varžyti nusistovėjusią gerąją ūkininkavimo praktiką. Finansinės sąnaudos aplinkosaugos priemonių taikymui išlieka viena pagrindinių priežasčių dėl atitinkamų reikalavimų netinkamo įgyvendinimo sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje“, – tvirtino ūkininkus vienijančių organizacijų atstovai. 

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos atstovai agrodiena.lt redakcijai papasakojo, jog „mėšlo įsakymo“ esmė – noras kuo mažiau teršti gamtą, o rietuvė prie tvarto kažkiek pranašesnė, nes skiriasi įrengimo reikalavimai: ruošiant tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto vietą, turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, kai įrengiant mėšlo rietuvę lauke reikalaujama ant dirvos paviršiaus suformuoti durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnį, o tai neužtikrina apsaugos nuo srutų patekimo į dirvožemį bei per jį – į vandenį.

Agrodiena.lt redakcija

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0