in

Išplėtus „gyvūnų ženklintojų“ rinką – būtinybė tobulinti įstatymus

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Planuojama, kad jau kitais metais Lietuva prisijungs prie kitų Europos sąjungos valstybių, ženklinančių visus gyvūnus. 

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei vienas milijonas neženklintų augintinių. Juos norima suregistruoti dėl daugybės priežasčių – ligų ir nelegalios prekybos prevencijos, galimybės surasti, bendros tvarkos, neteisėto dauginimo užkardimo. 

Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra paženklinti tik 9,87 proc. iš visų esančių kačių ir šunų.

Vienos aštriausių diskusijų kyla dėl to, kas šią procedūrą atliks bei kiek ji kainuos. 

Šiuo metu įstatymais numatyta, kad ženklinti augintinius gali tik veterinarijos gydytojai. Jų paslauga vidutiniškai kainuoja daugiau nei 20 eurų. 

Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog šią, neva nesudėtingą procedūrą, galėtų atlikti ir kursus baigę asmenys, o tai gyventojams bei valstybei padėtų sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų. 

Agrodiena.lt redakcija šiuo klausimu jau yra nemažai rašiusi. 

Rinkos „atlaisvinimo“ prašo gyvūnų globos draugijos, o tam pritaria Konkurencijos taryba ir kai kurie Seimo nariai. „Prieš“ galimybę gyvūnus ženklinti ir jų duomenis suvesti į Gyvūnų augintinių registrą (GAR) platesniam „asmenų“ ratui nei dabar numato įstatymai, svarius argumentus dėsto Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas. 

„Tikrai labai svarbus mūsų argumentas – duomenų apsauga. Šių dienų įvykiai parodė, kokia tai aktuali ir jautri tema. Tačiau leidus apmokytiems „naujiems žaidėjams” ženklinti ir vesti duomenis į GAR sistemą, atsiranda nebekontroliuojama situacija duomenų nutekėjimui, manipuliacijoms, falsifikavimui”, – sakė pašnekovas. 

Bet, anot jo, už viso to slypi dar didesnė problema – „nauji žaidėjai” neneš jokios teisinės atsakomybės, nes jų ekonominė veikla net nereglamentuota, tuo tarpu veterinarijos gydytojas atsako su visomis teisinėmis pasekmėmis, netgi iki licencijos netekimo, o tai lygu bedarbystei.  

„Leidus ženklinti ne veterinarijos gydytojams, į paslaugų teikėjus galės pretenduoti ir patys augintinių veisėjai, nes siūlyme nėra jokių kriterijų, išimčių. Kuo tai pavojinga? Tai paskutinių mėnesių Lietuvą „garsinę” nelegalių daugyklų skandalai, nes jie taps nebekontroliuojami, kitaip tariant – legalizuosis. Pavyzdžiui, nesąžiningas veisėjas, gavęs teisę ženklinti, galės visus savo nelegaliai veistus augintinius legalizuoti, o kai jie atsiranda sistemoje, tuomet rezultatas tampa nebekontroliuojamas – tada bet kuris veterinarijos gydytojas, išduodantis  pasą, negalės sutikrinti duomenų autentiškumo ir gyvūnėliai legaliai galės pasiekti nepasotinamą ES rinką”, – teigė A. Kučinskas. 

Apie duomenų apsaugą ir jos pažeidimus bei atsakomybę agrodiena.lt žurnalistė kalbėjosi su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistais.

  • Kokias procedūras ir kam reikėtų atlikti siekiant duomenų apsaugos, jei vis tik būtų nuspręsta išplėsti rinką? 
  • Bendrąsias asmens duomenų tvarkymo taisykles Lietuvoje nustato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR). Asmens duomenys privalo būti tvarkomi laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR, ir asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga (BDAR 6 ir (ar) 9 str.), atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategoriją. BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas numato, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi. 

BDAR yra įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, įpareigojantis duomenų valdytoją taikyti tinkamas technines ir organizacines priemones, užtikrinant tvarkomų asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas).  BDAR įpareigoja duomenų valdytojus, atsižvelgiant į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas. Tai taip pat reiškia, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad prieiga prie asmens duomenų būtų suteikta tik tiems asmenims, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų funkcijoms vykdyti.

Taigi BDAR nustato vienodas pareigas duomenų valdytojams užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir jų tinkamą saugumą nepaisant to, ar gyvūnų augintinių ženklinimą atliks veterinarijos gydytojai, ar Lietuvos įstatymų leidėjui priėmus atitinkamų teisės aktų pakeitimus, kiti subjektai, kuriems tokia veikla būtų leidžiama. 

  • Kas užtikrina, kad tie duomenys nenutekėtų? 
  • Primintina, kad BDAR reikalavimai taikomi ir valstybės institucijoms, todėl Gyvūnų augintinių registro duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas taip pat privalo imtis visų būtinų priemonių užtikrinti tinkamą asmens duomenų saugumą. 

Pažymėtina, kad duomenų valdytojas, geriausiai išmanydamas savo vykdomą veiklą, privalo pats nuspręsti, kokias technines ir organizacines priemones pasirinkti siekiant užtikrinti vientisumo ir konfidencialumo principo įgyvendinimą. Tai taip pat yra duomenų valdytojui iš atskaitomybės principo kylanti pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kad BDAR nustato pareigą patiems duomenų valdytojams imtis veiksmų vertinant asmens duomenų apimtį, jų tvarkymo tikslus, tvarkymo teisėtumą ir terminus, tvarkomų asmens duomenų saugumui užtikrinti taikomas technines ir organizacines priemones, duomenų valdytojai, taip pat, jei reikalinga, turėtų priimti sprendimus dėl atitinkamų asmens duomenų tvarkymo operacijų pakeitimų, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų BDAR.

  • Kokia dabar grėstų atsakomybė asmeniui, atskleidusiam asmeninius klientų duomenis?
  • Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas yra reglamentuotas teisės aktais, atsakingos valstybės institucijos turėtų įvertinti, ar atitinkamų teisės aktų nuostatos, reguliuojančios su asmens duomenų tvarkymu susijusius klausimus, atitinka BDAR reikalavimus ir, jei reikalinga, atlikti teisės aktų pakeitimus. 

Duomenų valdytojui už BDAR reikalavimų nesilaikymą, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, gali būti pareikštas įspėjimas, papeikimas, pateiktas nurodymas, nustatytas laikinas arba galutinis duomenų tvarkymo apribojimas, įskaitant tvarkymo draudimą, paskirta administracinė bauda. 

Agrodiena.lt redakcija

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0