in

Visuotinis gyvūnų ženklinimas kelia įtampą – gali „nutekėti“ svarbūs duomenys

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Planuojama, kad jau kitais metais Lietuva prisijungs prie kitų Europos sąjungos valstybių, ženklinančių visus gyvūnus. 

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei vienas milijonas neženklintų augintinių. Juos norima suregistruoti dėl daugybės priežasčių – ligų ir nelegalios prekybos prevencijos, galimybės surasti, bendros tvarkos, neteisėto dauginimo užkardimo. 

Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra paženklinti tik 9,87 proc. iš visų esančių kačių ir šunų.

Vienos aštriausių diskusijų kyla dėl to, kas šią procedūrą atliks bei kiek ji kainuos. 

Šiuo metu įstatymais numatyta, kad ženklinti augintinius gali tik veterinarijos gydytojai. Jų paslauga vidutiniškai kainuoja daugiau nei 20 eurų. 

Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog šią, neva nesudėtingą procedūrą, galėtų atlikti ir kursus baigę asmenys, o tai gyventojams bei valstybei padėtų sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų. 

Agrodiena.lt redakcija šiuo klausimu jau yra nemažai rašiusi. 

Rinkos „atlaisvinimo“ prašo gyvūnų globos draugijos, o tam pritaria Konkurencijos taryba ir kai kurie Seimo nariai. „Prieš“ galimybę gyvūnus ženklinti ir jų duomenis suvesti į Gyvūnų augintinių registrą (GAR) platesniam „asmenų“ ratui nei dabar numato įstatymai, svarius argumentus dėsto Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas. 

  • Kaip asociacija vertina sumanymą leisti gyvūnus ženklinti ir jų duomenis suvesti į GAR ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir kursus išklausiusiems asmenims?
  • Nuvertinamas aukštojo mokslo diplomas ir veterinarijos gydytojo specialybė. KRK politiko A.V. pasakyti argumentai – į šią rinką reikia įlieti naujus žaidėjus – yra nesuvokiama sveiku protu… Ar galima vadovautis tokiais argumentais? Kas būtų, jei mes bandytume įsilieti kaip „nauji žaidėjai” į medikų rinką (čia bent mūsų specialybinės žinios labai artimos!), ar, pabaigus specialius kursus, ir kitas grupes, kaip notarų, kitų jautrių grupių. Visi suprantame, jog tai absurdas!

Tačiau tokius argumentus sakantis politikas parodo Lietuvoje esančią didelę socialinę problemą. Lietuvoje nėra įstatymo, ginančio profesiją. Štai Vokietijos pavyzdys – turėdamas aukštesnės kvalifikacijos (aukštojo mokslo diplomą) specialybę negali konkuruoti su žemesnės kvalifikacijos darbuotojais įsidarbinimo konkursuose. Labai aiški logika – aukštojo mokslo diplomas, kokios specialybės jis bebūtų, visada nukonkuruos žemesnio išsilavinimo (aukštesniųjų, amatų, profesinių mokyklų) diplomą turinčius kandidatus, nežiūrint į tai, kad jų darbo patirtis ar ruošti įgūdžiai yra geresni – įsidarbinant tai labai sunku įvertinti.

Grįžtant prie mūsų specifikos, veterinarijos gydytojo specialybė jau nuvertinta. Beveik 80 proc. bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų papildomai užsiima gyvulių sėklinimu, bet kas yra dar blogiau, jog iš to kiekio beveik dar tiek pat jau nebedirba tiesioginio gydomojo darbo! Jų argumentas – nebeliko kaimuose darbo, kitaip tariant pacientų, kurie tarsi ir turėtų būti jų pragyvenimo šaltiniai. Tad, veterinarijos gydytojai baigia papildomus sėklintojo kursus (čia dar vienas pavyzdys, kad 6 metus prasimokęs ir tiesiogiai tokias žinias įgijęs vet. gydytojas negali iškart eiti ir sėklinti gyvulių, privalo baigti papildomus kursus!), nukonkuruoja rinkoje esančius ir specifinį išsilavinimą įgijusius felčerius/sėklintojus, anksčiau zootechnikus, dabar gyvulininkystės specialistus ir bando sudurti galą su galu… Kur mes einame???!!! Ar politikai bent įsivaizduoja, kiek kainuoja vieno veterinarijos gydytojo paruošimas? Ar valstybė investuoja dideles lėšas į specialistą, kuris jau iškart pasmerktas išgyventi iš visiškai kitos veiklos?!

Mes girdime bendrovių, ūkininkų nusiskundimus, kad kaime trūksta veterinarijos gydytojų. Didelė netiesa. Jų netrūksta, jie nevykdo savo tiesioginės veiklos, nes nepragyvena! Oficialiais duomenimis Lietuvoje yra 2652 licenciją turintys veterinarijos gydytojai. Iš šio kiekio apie 700 gydytojų yra arba sustabdę savo veiklą, arba išvykę dirbti į užsienį. Taigi, kaip beskaičiuotume, lieka apie 1900 apmokytų specialistų. Tačiau bėda tame, kad dalis jų negali išgyventi iš net teoriškai esamo gyvulių skaičiaus – juk veterinarijos gydytojas gauna uždarbį tik atsitikus žmogui nelaimei… Kad ir kaip žiauriai beskambėtų, bet, deja, tokia tiesa. Koks specialistas psichologiškai galėtų atlaikyti tokią situaciją, kai tu „pelnaisi” iš žmogaus nelaimės?! Štai kodėl veterinarijos gydytojai ieško alternatyvių pajamų šaltinių ir gerokai pastovesnių, bent jau kasdienei duonai užsidirbti.

Truputį kita situacija dirbantiems bendrovėse. Tačiau ir čia yra specifinių problemų, o ir galiausiai nėra tų bendrovių tiek, kad galėtų įdarbinti visus šios „rinkos žaidėjus”.

– Tai – vienintelė priežastis, kodėl nesiūlytumėte „atverti“ rinkos?

– Grįžtant prie ženklinimo problemos, mes matome antrą didelę nelygybę – tai nevienodas ekonominės veiklos sąlygas. Veterinarijos gydytojai, vykdydami savo veiklą, gaudami pajamas moka tiek GPM, tiek PVM, tiek su darbuotoju susijusius mokesčius valstybei. Tuo tarpu atėję „nauji žaidėjai” lieka be jokių mokestinių įsipareigojimų. Netgi VMI ekonominės veiklos registre nėra „ženklintojo”! Vadinasi, jie lieka nekontroliuojami, pajamos už ženklinimo veiklą bus legalizuojamos per kitų veiklų registravimą (jeigu apskritai bus tai daroma). Galiausiai pats didžiausias nesusipratimas – kad gyvūnų globos organizacijos yra „ne pelno siekiančios organizacijos”. Tai kaip gali būti vienodos konkurencinės sąlygos veterinarijos gydytojams, siekiantiems pelno iš savo veiklos ir gyvūnų globėjams, gyvenantiems iš suaukotų lėšų ir teoriškai nesiekiantiems pelno? Mūsų pateiktame atsakyme Konkurencijos tarybai prisegėme vienos organizacijos skelbimą FB puslapyje. Sveiku protu nesuvokiama reklama – už 5 € net penkios procedūros augintiniui. Tai koks veterinarijos gydytojas tame regione gali atlaikyti tokią konkurenciją?

– Esate išsakę ir daugiau svarių pastebėjimų.

  • Tikrai labai svarbus mūsų argumentas – duomenų apsauga. Šių dienų įvykiai parodė, kokia tai aktuali ir jautri tema. Tačiau leidus apmokytiems „naujiems žaidėjams” ženklinti ir vesti duomenis į GAR sistemą, atsiranda nebekontroliuojama situacija duomenų nutekėjimui, manipuliacijoms, falsifikavimui. Bet už viso to slypi dar didesnė problema – „nauji žaidėjai” neneš jokios teisinės atsakomybės, nes jų ekonominė veikla net nereglamentuota, tuo tarpu veterinarijos gydytojas atsako su visomis teisinėmis pasekmėmis, netgi iki licencijos netekimo, o tai lygu bedarbystei.  Leidus ženklinti ne veterinarijos gydytojams, į paslaugų teikėjus galės pretenduoti ir patys augintinių veisėjai, nes siūlyme nėra jokių kriterijų, išimčių. Kuo tai pavojinga? Tai paskutinių mėnesių Lietuvą „garsinę” nelegalių daugyklų skandalai, nes jie taps nebekontroliuojami, kitaip tariant – legalizuosis. Pavyzdžiui, nesąžiningas veisėjas, gavęs teisę ženklinti, galės visus savo nelegaliai veistus augintinius legalizuoti, o kai jie atsiranda sistemoje, tuomet rezultatas tampa nebekontroliuojamas – tada bet kuris veterinarijos gydytojas, išduodantis  pasą, negalės sutikrinti duomenų autentiškumo ir gyvūnėliai legaliai galės pasiekti nepasotinamą ES rinką. 

Dar didesnė rizika, kad gavus priėjimą prie GAR sistemos, nesąžiningi ženklintojai galės matyti visų veterinarijos gydytojų vedamus duomenis, jų numerius, kuriais galės nelegaliai pasinaudoti, o ir matyti augintojų asmeninius duomenis, netgi asmens kodus.

Sistema dar nesukurta, neapsaugota, o jau norime suteikti teisę joje naršyti, kaip FB, Instagrame, vaizdžiai tariant – bandome pastatyti arklį prieš vežimą.

Agrodiena.lt redakcija

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0