in

Aktualūs veterinarijos srities pokyčiai aptarti konferencijoje su žemės ūkio specialistais

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Tradicinėje kasmetinėje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos konferencijoje, kovo 5 d. vykusioje nuotoliniu būdu, didžiausias dėmesys skirtas artimiausio laikotarpio planams žemės ūkio sektoriui, iniciatyvoms ir naujoms priemonėms „žaliojo kurso“ perspektyvoje, taip pat ir svarbiausioms aktualijoms veterinarijoje aptarti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas plačiau pristatė teisėkūros naujoves, nuo šio balandžio 21 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliosiančio naujojo Gyvūnų sveikatos reglamento, kuriame be kitų reikalavimų nustatomi ir gyvūnų sveikatos, užkrečiamųjų ligų (afrikinio kiaulių maro (AKM), paukščių gripo, SARS CoV-2 kailiniams žvėreliams, enzootinės galvijų leukozės, bruceliozės, mėlynojo liežuvio, kū karštligės ir kt.)  kontrolės kriterijai.

Jis taip pat atkreipė ūkininkų dėmesį, kad su šiuo reglamentu atsiranda ir tam tikros prievolės, susijusios su gyvūnų gerovės užtikrinimu. Pagal reglamentą privalu bus ne tik stebėti savo gyvūnų sveikatą ir elgesio pokyčius dėl užkrečiamųjų ligų, bet ir fiksuoti gaištamumą ir kitus pasireiškusius pavojingų ligų simptomus, pranešti VMVT. Privaloma užtikrinti, kad ūkiuose, už kuriuos yra atsakingi gyvūnų laikytojai, veterinarijos gydytojas reguliariai tikrintų gyvūnų sveikatą.

Apžvelgiant ženkliai pagerėjusius AKM Lietuvoje rodiklius, akcentuota, kad tai labiausiai sietina su aktyviomis biologinio saugumo priemonių patikromis ir pagerėjusiu jų įgyvendinimu ūkiuose, reguliariai rengiamais mokymais bei nuolatiniu keitimusi informacija su ūkininkais, medžiotojais.

Kaip pažymėjo V. Paulauskas, užkrečiamųjų ligų kontrolė išlieka didžiausiais pastaraisiais iššūkiais, ir nors šiuo metu AKM situacija Lietuvoje yra gana stabili ir nuolat kontroliuojama, vienu pagrindiniu prioritetų visai Europai, įskaitant ir Lietuvą, tampa kova su paukščių gripo virusu. „Didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų ir protrūkių per šiuos metus jau kilo 24 Europos valstybėse, kuriose sunaikinta beveik 5,8 mln. paukščių. Tai rimtas signalas visiems naminių paukščių laikytojams dar griežčiau laikytis visų biologinio saugumo priemonių ūkiuose“, – pabrėžė V. Paulauskas.

Palietė VMVT direktoriaus pavaduotojas ir kitą aktualią temą – ūkinių gyvūnų transportavimo į kitas šalis, privalomų nuostatų laikymąsi, kaip pavyzdžiui, keliavimo ir poilsio režimas, tinkama ventiliacija ar šildymas, pankamas pašarų kiekis vežamiems gyvūnams ir veikiančios girdymo sistemos. Akcentuota, kad neretai VMVT nustato atvejų, kai gyvūnų judėjimo duomenis pavėluojama įvesti į ūkinių gyvūnų registrą arba juos paženklinti, užsakyti ir įsegti ausų įsagus. Pasitaiko situacijų, kuomet realizavus ūkinį gyvūną ar šiam nugaišus, toks įvykis nėra užregistruojamas registre, nors tai yra privaloma.

Konferencijoje-seminare aptartos įgyvendinamos priemonės antimikrobinių preparatų naudojimui veterinarijoje sumažinti. Žemės ūkio bendrovių specialistai supažindinti su VMVT sukurta elektroninio recepto ir veterinarinių preparatų apskaitos programa, kuri palengvins ir veterinarijos gydytojų darbą, nes automatiškai bus generuojama informacija apie pasirinktą iš registro vaistą ir bus galima pildyti gydomų gyvūnų žurnalą sistemoje. Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu – iki 2022 m. sausio 1 d. dar galios ir popieriniai receptai.

Nuotolinėje konferencijoje aptarti ir kiti svarbūs klausimai, tarp jų – sustiprinta veterinarinių vaistų liekanų stebėsena gyvūnuose ir produktuose, kuri numatyta artimiausiuose VMVT prioritetuose. Apžvelgti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute diegiami nauji bakterijų nustatymo metodai. Taip pat, be šių pokyčių, dar buvo kalbama apie nuo šių metų VMVT kompetencijai priskirtą naują funkciją – susietąją paramą už ūkinius gyvūnus (pienines karves, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas).

Be to, pristatyti ir jau įgyvendinami teisės aktų pakeitimai, kurie prisidės skatinant vietinės  produkcijos konkurencingumą šalies rinkoje per trumpąsias maisto grandines. Numatoma atverti galimybes smulkiesiems gamintojams vietos rinkai tiekti didesnius nei dabar gyvūninio maisto produktų kiekius. Atsižvelgiant į kitų ES valstybių patirtį, VMVT siekia maksimaliai padidinti gaminamos produkcijos kiekius mažiems gamintojams, o siūlomi kiekiai būtų vieni didžiausių ES.

Parengė: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0