in

Savivaldybės visuotinėje gyvūnų ženklinimo procedūroje savęs kol kas nemato

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Valdžios institucijos turi tikslą iki vasaros pradžios atnaujinti su gyvūnų gerove susijusio įstatymo nuostatas ir jas pateikti svarstyti Seimui. Jose ketinama aptarti tokius klausimus, kuriems ankstesniame dokumente arba nebuvo vietos, arba dar nebuvo poreikio. Pavyzdžiui, įtvirtinti reikalavimą nuo 2022 metų gegužės 1 d. Lietuvoje vykdyti visuotinį naminių augintinių ženklinimą. 

Šiuo metu visi iš Seimo narių, įvairių organizacijų bei iniciatyvininkų „atplaukiantys“ pasiūlymai bus atidžiai peržiūrėti prie Žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, nagrinėjančioje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tobulinimo klausimus.

Ji turėtų analizuoti ir Seimo nario Kęstučio Mažeikos dokumentą, kuriame rekomenduojama dalį su visuotiniu gyvūnų ženklinimų susijusių darbų patikėti savivaldybėms. Politiko nuomone, vietos valdžios institucijos turėtų rūpintis beglobių ir socialiai remtinų asmenų augintinių sužymėjimu bei skirti tam lėšų. 

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotu ir Seimo Kaimo reikalų komitete svarstytu Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymu dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekto, kuriame siūlyta nustatyti, kad Savivaldybių administracijos, vykdydamos gyvūnų augintinių populiacijos reguliavimo priemones, organizuoja socialiai remtinų asmenų ir beglobių gyvūnų augintinių ženklinimą   ir tam reikalingas lėšas skiriamos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Lietuvos savivaldybių asociacija šiam pasiūlymui nepritaria net dėl kelių svarių aplinkybių. 

„Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų jau dabar nepakanka vykdyti suplanuotoms veikloms. Manome, kad 30 proc. šios programos lėšų, kaip siūloma projekte, nepakaktų kompensuoti savivaldybių patiriamas išlaidas. Įplaukos už medžioklės plotų naudotojų mokesčius yra skirtos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems tikslams įgyvendinti, todėl kitiems tikslams šios įplaukos negali būti naudojamos”, – tvirtino LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Anot jos, Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. Nuoroda į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programą, kaip lėšų šaltinį, nėra lėšų skyrimas, nes pačioje programoje lėšų nepadidėja, o jau anksčiau priskirtas įstatymais funkcijų vykdymą savivaldybės privalo tęsti.

„Pasiūlymo rengėjas nepateikė lėšų poreikio apskaičiavimo ir pagrindimo. Nesant lėšų poreikio apskaičiavimo, nežinomos finansinės pasekmės ir galimybės savivaldybėms įgyvendinti pasiūlyme numatytą tikslą, – dėstė R. Žakaitienė, – Iš projekto aiškinamojo rašto ir iš paties projekto nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis asmenys bus priskiriami prie neturinčių finansinių galimybių, be to, nėra aišku kas, kokiais objektyviais ar subjektyviais kriterijais vadovaujantis priiminės tokius sprendimus”.

Jos teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 12 punkte numatyta, jog kačių, šunų ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gyvūnų augintinių registro valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 

„Įstatymų rengėjai sąmoningai į ženklinimo ir registravimo procesą neįtraukė savivaldybių, nes jau dabar joms yra uždėta finansinė našta įgyvendinant benamių ir beglobių gyvūnų kontrolę. Savo ruožtu, gyvūnų suženklinimo prievolė taip pat sąmoningai buvo perduota gyvūnų augintojams, taip skatinant asmenų atsakingumą, – sakė LSA direktorė, – Seimo nario K. Mažeikos prasiūlymas nebuvo aptartas su savivaldybėmis, neįvertina grėsmių, ar nebus piktnaudžiavimo registruojant ir ženklinant gyvūnus kitų asmenų vardu”.

LSA linkę manyti, jog K. Mažeikos pasiūlymas ir jo įgyvendinimo pasėkmės galėtų būti išsamiai įvertintos šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje kaip tik atnaujinamoje darbo grupėje, nagrinėsiančioje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tobulinimo klausimus.

Šiuo metu Europoje naminius gyvūnus privalomai ženklina 26 šalys ir Lietuva lieka viena iš nedaugelio to dar nedarančių.

Valstybės institucijos linkusios manyti, kad procedūra bus naudinga daugeliu aspektų – ligų prevencijos, globos, aiškinantis neteisėto dauginimo ir prekybos užsienyje atvejus. 

2020 m. Europos augintinių maisto pramonininkų federacijos duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo apie 500 000 šunų ir apie 600 000 kačių. 

Tuo tarpu remiantis VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. metinės ataskaitos duomenimis, išsiaiškinta, kad 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota tik 113 459 vnt. kačių ir šunų, t. y. tik 9,87 proc. iš visų Lietuvoje esančiųjų.

Agrodiena.lt redakcija

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0