in ,

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis: „Išgelbėti sektorių tereikia 10 mln. eurų“

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Lietuvos Vyriausybė netrukus spręs, kokiems sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID – 19, ir kokią skirti paramą.

Krizę išgyvenančios Lietuvos paukštininkystės atstovai sunerimę – apie pagalbą jiems lyg ir nėra kalbama, o tam, kad darbus išsaugotų tūkstančiai žmonių bei būtų mokami mokesčiai į biudžetą, tereikia 10 mln. eurų.

Verslininkai tvirtina jau išnaudoję savo resursus ir patyrę milžiniškus nuostolius. Tam pritaria ir tokios situacijos priežastis įvardina Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis:

„Esant normalioms gamybos sąlygoms, Lietuvos paukštininkystė kasmet gamina apie 150 tūkst. t. prekinės paukštienos, renka per 800 mln. kiaušinių. Sektoriaus gaminama produkcija sudaro daugiau nei 50 proc. visos gyvulinės kilmės produkcijos, neskaičiuojant pieno produktų. Kasmet eksportuojama per 50 tūkst. t. paukštienos, apie 20 proc. surenkamų kiaušinių. Verslo kasmetinė pelno marža svyruoja nuo neigiamos iki 2-5 proc. teigiamos. Paskutinį dešimtmetį verslas veikė stabiliai, nežymiai didindamas paukštienos gamybą.

Covid-19 pandemijos pasekmės paukštininkystės verslui atsiliepė skaudžiau, nei kitoms žemės ūkio veikloms. Pasireiškus pandemijai, ir, įvedus karantino priemones, nutrūko valgyklų, viešbučių, restoranų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse į kurias eksportavo Lietuva. Verslui neigiamas poveikis atsirado iš dviejų pusių: nerealizuotą paukštieną teko užšaldyti, jos rinkos kaina krito iki 40 proc., šviežios paukštienos kaina krito iki 30 proc. Rinkų sutrikimui didžiulį poveikį padarė Lenkija, kuri gamina apie 20 proc. visos ES gaminamos paukštienos ir yra didžiausia šios produkcijos eksportuotoja ES. Per 75 proc. įvežamos į Lietuvą paukštienos sudaro lenkiška paukštiena. Nerealizuota paukštiena, nerealiai žemomis kainomis, realizuojama rinkose t. t. ir Lietuvos rinkoje. Vien tik eksportuodama paukštieną Lietuvos paukštininkystė kas mėnesį praranda 1,0- 1,4 mln. eurų. Panašūs nuostoliai formuojasi ir vidaus rinkose. Paskutiniais mėnesiais sukilo lesalų komponentų ir lesalų kainos. Vienos tonos lesalo kaina yra 50-60 eurų (20-30 proc.) didesnė nei iki pandemijos. Šie veiksniai suformavo situaciją, kai paukščių perdirbimo įmonės negali mokėti augintojams ne nuostolingų kainų, o augintojai nenori užsiimti paukščių auginimu nuostolingai. To pasiekoje, jau šiandien atsisakė paukščių auginimo, arba jį sumažino, bendra metine apimtimi, apie 30 tūkst. t.

Nesant aiškumo, ar sektorius bus remiamas, o jeigu taip, tai kokia apimtimi, jau artimiausiu laiku planuojama mažinti auginimą, (nes kiekvienas kilogramas neša nuostolį), o sumažėjus paukščių perdirbimo apimčiai, sustabdyti vienos iš dviejų didžiausių skerdyklų veiklą. Įvertinus visą veiklos grandinę nuo paukščių auginimo iki perdirbimo bei logistikos, darbo neteks daugiau nei 1000 darbuotojų. Sugriuvus sektoriaus veiklai, jis bus sunkiai atstatomas.

Kiaušinių didmeninė kaina pandemijos laikotarpiu mažesnė 7-10 proc. Verslą skaudžiai veikia padidėjusios lesalų kainos. Formuojasi nuostolinga gamyba su visais padariniais.

Prašome Vyriausybę skubos tvarka skirti mėsinės paukštininkystės sektoriaus paramai 10 mln. eurų. Išlaikius sektorių gyvybingu, praėjus pandemijos padariniams, sektorius įvairiais mokesčiais grąžins šią sumą su kaupu”.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0