in ,

ŽŪM ministras K. Navickas: „Tvarkingai saugomas mėšlas išlaiko savo vertingas savybes “

Asociatyvi nuotr. (Sebastian Staines/Unsplash)

Ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių kreipimąsi dėl  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 14 d. įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu.

Savo poziciją Žemės ūkio reikalų ministras išdėstė raštu:

„Minėtas Įsakymas yra parengtas siekiant sumažinti bei išvengti vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių ir įgyvendinti 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, nuostatas, visuomenės bei jai atstovaujančių organizacijų pasiūlymus ir siekiant stiprinti reikalavimus vandenų apsaugai.

Informuojame, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus J. Sviderskio rašte paminėta nuostata, jog Įsakymo projektas nebuvo derintas ir žemdirbių savivalda nebuvo supažindinta, nėra teisinga. Pirminiame teisės akto rengimo etape projektas buvo aptariamas 2019 m. Aplinkos ministerijos organizuotame pasitarime, kuriame dalyvavo ir žemdirbių, aplinkos apsaugos ir mokslo atstovai. Be to, per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą Įsakymo projektas buvo teiktas derinti  2019-07-01 (TAIS Nr. 19-8324), 2020-04-20 (TAIS Nr. 20-5720) ir 2020-08-31 (TAIS Nr. 20-5720 (2)). Pastabas projektui pateikė Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Žemės ūkio rūmai ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija. 

Remiantis Nitratų direktyva, visa Lietuvos teritorija pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse). Tokiose zonose privaloma sumažinti vandenų taršą ir stabdyti tolesnį teršimą iš žemės ūkio šaltinių visiems žemės ūkio subjektams, užtikrinant Nitratų direktyvoje nustatytų priemonių ir taisyklių taikymą. Viena iš priemonių: „gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydis; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose (jautriose) tręšti yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai galima kompetentingai institucijai įrodyti, kad visas mėšlo kiekis, kuris viršija talpyklų tūrį, bus sutvarkytas taip, kad aplinkai žalos nedarys“. Įsakymo 10 punkte yra įteisinta šioje priemonėje nurodyta išimtis dėl mėšlo kiekio, kuris viršija saugojimo talpų dydį: „10. Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis.“

Nuo 2004 m. buvo skiriama ES parama investicijoms į mėšlo kaupimą ir laikymą, siekiant sumažinti vandenų taršą ir azoto praradimus. 

Europos Komisijos gairėse dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo yra nurodyta, kad negalima laikyti mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, išskyrus, kai mėšlas laikinai laikomas laukuose tik prieš pat tręšimą. Jei nebus atsižvelgiama į šias Europos Komisijos nuostatas, tai, remiantis Finansinėmis pataisų apskaičiavimo gairėmis, Lietuvai gresia 5 proc. fiksuoto dydžio sankcija nuo visų  plotinėms išmokoms skirtų lėšų – tai reikštų daugiau nei vieno milijono eurų vertės lėšų grąžinimą ES biudžetui per metus. Jei sankcijos būtų pritaikytos už kelis pažeidimo metus, į ES biudžetą tektų grąžinti daugiau nei 10 mln. eurų.

Taip pat informuojame, kad tvarkingas mėšlo kaupimas mėšlidėse ne tik saugo vandenis nuo užterštumo, bet ir išlaiko azotinių medžiagų sankaupas mėšle. Žiemos metu laukuose laikomas mėšlas nuolatos yra paveikiamas kritulių, todėl yra prarandama dalis mėšlo tręšiamosios vertės. Dėl mėšlo perkrovimo iš mėšlidės į lauko krūvas dalis mėšle esančio azoto junginių emituoja į orą, be to, patiriamos papildomos degalų ir darbo laiko sanaudos, o tai turi neigiamos įtakos ūkio veiklos efektyvumui bei ekonominiams rodikliams dėl netinkamos praktikos taikymo. Geroji mėšlo tvarkymo ir laikymo praktika, grindžiama mokslinėmis išdavomis, leidžia pasiekti aplinkai bei ūkio ekonominei veiklai geresnių rodiklių.

Teikiame ir kitų šalių taikomą mėšlo kaupimo reglamentavimą:

Latvijoje laukuose nedraudžiamuoju tręšti laikotarpiu galima laikyti tik per 30 proc. sausųjų medžiagų turintį mėšlą; draudžiamos mėšlo krūvos laukuose nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.; mėšlo rietuvė lauke turi turėti 30 cm padą ir būti uždengta, nustatyti atstumai nuo vandens (paviršinio, požeminio); į tą patį lauką gali grįžti tik po 3 metų;

Airioje nustatytas reikalavimas, kad nebūtų laukuose jokių mėšlo krūvų draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. Kitu metu, mėšlo krūva laukuose įrengiama tik laikantis atitinkamų atstumų nuo vandens išgavimo vietų, šulinių, vandens telkinių apsauginių juostų, karsto zonų. 

Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kuriomis buvo vadovaujamasi tvirtinant Įsakymą, atlikti pakeitimai buvo būtini siekiant tinkamai įgyvendinti gerąją praktiką ir ES teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama užkardyti vandens taršą ir išsaugoti mėšlo, kaip vertingos tręšiamosios medžiagos, vertę”.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0