in ,

Paukštininkystės sektorius jungia raudoną signalą: „Be valstybės paramos neišsilaikysime“

Asociatyvi nuotr. (Andrea Lightfoot/Unsplash)

Sumažėjusios produkcijos kainos ir paklausa, susiaurėję eksporto kanalai, iki nematytų aukštumų padidėjusi žaliavos kaina, stabdoma gamyba, prastovos – tokį laikotarpį šiuo metu išgyvena Lietuvos paukštininkystės ūkiai. 

„Yra tik du keliai. Pirmasis – uždarome vieną iš savo įmonių. Antrasis – sulaukiame valstybės pagalbos ir įveikiame šį pandemijos laikotarpį“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas. 

Anot jo, paukštininkystės sektorius Lietuvoje gyvuoja būtent dėl jo atstovaujamų įmonių veiklos. Maždaug pusė jų pagaminamos produkcijos iki COVID – 19 sukaustant pasaulį buvo eksportuojama. 

„Pandemija ir karantinas Lietuvoje lėmė, kad Europoje ir pasaulyje susidarė didelis paukštienos perteklius, dėl ko dramatiškai sumažėjo paukštienos kainos, kas ir lėmė sumažėjusias įmonės pajamas, išaugusį sandėlio likutį ir veiklos nuostolius. Stipriausiai karantinai paveikė brangiausios paukštienos dalies file kainas. File yra restoranų produktas, kurio perteklius daugiausiai lėmė dempingą iš Lenkijos paukštininkystės pusės“, – sakė D. Gudačiauskas. 

Anot jo, praėjusios kadencijos Vyriausybė paukštininkystės sektoriui skyrė 11 mln. eurų paramą, tačiau sektorių kol kas tėra pasiekusi 6,5 mln. eurų suma.

„Skolinamės, kad galėtume išmokėti atlyginimus, bet mūsų resursai jau išseko“, – sakė pašnekovas. 

46 – 50 mln. broilerių parduodantys, 2300 darbuotojų turintys, 10 mln. eurų mokesčių sumokantys du didieji Lietuvos paukštynai pernai patyrė 2,6 mln. eurų gryno nuostolio. 

„Paukštininkystei Vyriausybė šįmet paramos nėra numačiusi. Bet mes tikimės, kad klaida bus ištaisyta ir nuėjus trečdalį kelio nebūsime palikti be pagalbos“, – savo lūkesčius išsakė D. Gudačiauskas. 

Jo teigimu, sektoriui nenugrimzti į bedugnę reikėtų apie 9 mln. eurų. 

„Covid-19 pandemijos pasekmės paukštininkystės verslui atsiliepė skaudžiau, nei kitoms žemės ūkio veikloms. Pasireiškus pandemijai, ir, įvedus karantino priemones, nutrūko valgyklų, viešbučių, restoranų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse į kurias eksportavo Lietuva. Verslui neigiamas poveikis atsirado iš dviejų pusių: nerealizuotą paukštieną teko užšaldyti, jos rinkos kaina krito iki 40 proc., šviežios paukštienos kaina krito iki 30 proc. Rinkų sutrikimui didžiulį poveikį padarė Lenkija, kuri gamina apie 20 proc. visos ES gaminamos paukštienos ir yra didžiausia šios produkcijos eksportuotoja ES. Per 75 proc. įvežamos į Lietuvą paukštienos sudaro lenkiška paukštiena. Nerealizuota paukštiena, nerealiai žemomis kainomis, realizuojama rinkose t. t. ir Lietuvos rinkoje. Vien tik eksportuodama paukštieną Lietuvos paukštininkystė kas mėnesį praranda 1,0- 1,4 mln. eurų. Panašūs nuostoliai formuojasi ir vidaus rinkose. Paskutiniais mėnesiais sukilo lesalų komponentų ir lesalų kainos. Vienos tonos lesalo kaina yra 50-60 eurų (20-30 proc.) didesnė nei iki pandemijos. Šie veiksniai suformavo situaciją, kai paukščių perdirbimo įmonės negali mokėti augintojams ne nuostolingų kainų, o augintojai nenori užsiimti paukščių auginimu nuostolingai. To pasiekoje, jau šiandien atsisakė paukščių auginimo, arba jį sumažino, bendra metine apimtimi, apie 30 tūkst. t.“, – problemos svarbą pristatė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis. 

Baimę, kad paukštininkystės sektorių ištikus krizei daug žmonių liks be darbo, išsakė ir Vilniaus rajono bei Kaišiadorių merai. 

„Už verslo stovi tūkstančiai žmonių. Vilniaus paukštynas per pandemiją savo darbuotojams išmokėjo 12 mln. eurų atlyginimų. Tai didžiuliai skaičiai. Žmonės sunkmečiu turėjo darbo, pajamų“, – sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus pabrėžė, jog paramos negavus paukštininkystės sektoriui, darbo netektų mažiausiai 800 žmonių. 

„Įmonės išnaudojo savo resursus. Jos nebeturi kaip išsilaikyti. Ką reiškia uždarytas paukštynas? Daugybė bedarbių, išlaikomų valstybės, ir negautos pajamos į biudžetą“, – sakė V. Tomkus. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai vieningai sutarė, jog paukštininkystės sektoriui pagalba būtina. Bus parengtas raštas Vyriausybei, kuriame prašoma  ne tik ją skirti, bet ir nurodyti, iki kokios datos tai bus padaryta. 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0