in ,

Aplinkos viceministrė R. Radavičienė: „Rimtų argumentų, kodėl reikėtų atšaukti įsakymą, nėra“

"Scanpix" nuotr.

Agrodiena.lt rašė apie pastarosiomis dienomis tarp ūkininkų ir dviejų Lietuvos ministerijų užvirusias diskusijas apie siekį pakeisti įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Pirmieji tvirtina, jog jis priimtas neatsižvelgiant į specifinius sektoriaus niuansus, o antrieji kol kas laikosi pozicijos, jog dokumentui atšaukti pagrindo nėra.

„Įsakymas ruoštas 1,5 metų ir tris kartus derintas su suintresuotais asmenimis. Mokslininkų nuomonė sutampa su juo, tad, rimtų argumentų, kodėl jį reikėtų atšaukti, nėra“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. 

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai tvitina, kad minėtas įsakymas yra parengtas siekiant sumažinti bei išvengti vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių ir įgyvendinti 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, nuostatas, visuomenės bei jai atstovaujančių organizacijų pasiūlymus ir siekiant stiprinti reikalavimus vandenų apsaugai.

Remiantis Nitratų direktyva, visa Lietuvos teritorija pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse). Tokiose zonose privaloma sumažinti vandenų taršą ir stabdyti tolesnį teršimą iš žemės ūkio šaltinių visiems žemės ūkio subjektams, užtikrinant Nitratų direktyvoje nustatytų priemonių ir taisyklių taikymą.

Nuo 2004 m. buvo skiriama ES parama investicijoms į mėšlo kaupimą ir laikymą, siekiant sumažinti vandenų taršą ir azoto praradimus. 

Europos Komisijos gairėse dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo yra nurodyta, kad negalima laikyti mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, išskyrus, kai mėšlas laikinai laikomas laukuose tik prieš pat tręšimą. Jei nebus atsižvelgiama į šias Europos Komisijos nuostatas, tai, remiantis Finansinėmis pataisų apskaičiavimo gairėmis, Lietuvai gresia 5 proc. fiksuoto dydžio sankcija nuo visų  plotinėms išmokoms skirtų lėšų – tai reikštų daugiau nei vieno milijono eurų vertės lėšų grąžinimą ES biudžetui per metus. Jei sankcijos būtų pritaikytos už kelis pažeidimo metus, į ES biudžetą tektų grąžinti daugiau nei 10 mln. eurų.

Lietuvos ūkininkų sąjunga, susipažinusi su 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ atliko vertinimus, kaip naujos šio įsakymo nuostatos paveiks gyvulininkyste užsiimančius asmenis ir kaimo vietovių gyventojus. 

„Norime pabrėžti, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai teikdami savo pastabas, sutinka, kad tvarkant mėšlą ir srutas turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų, kad būtų daroma kuo mažesnė žala aplinkai: rietuvės tinkamai įrengtos, saugant, kad nebūtų nutekėjimo į gruntinius ar upelių vandenis, mėšlas ir srutos dengiami nuo lietaus, amoniako ir metano nugaravimo. Tačiau negalime sutikti su įsakyme numatytu griežtinamu reikalavimu lauko rietuvėms, nurodytu 14.4. punkte, kuomet nuo š.m. lapkričio 15 d. reikalaujama, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė”, – dėstoma Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasirašytame rašte.

Anot jo, mėšlo laikymas tvarkingai įrengtose lauko rietuvėse nepažeidžia Europos Sąjungos direktyvų. 

„Žiemos laikotarpis mūsų klimato sąlygomis leidžia ūkininkams transportuoti mėšlą į lauko, kurį ūkininkas planuoja tręšti pavasarį, rietuves aplinkai padarant mažiausiai žalos lyginant su pavasariu: esant įšalui nėra gadinami žvyrkeliai ir lauko keliukai be kietosios dangos, kurie, prastai prižiūrimi, pavasarį paprastai būna pažliugę. O be to, nespėjus paskleisti mėšlo dar leidžiamu tręšti laikotarpiu, būtų nelogiška ir netikslinga išvežti jį iš lauko ir kaupti kitoje vietoje. Nederėtų pamiršti ir fakto, kad pavasarį ūkininkai neturi tiek laiko ilgiems mėšlo vežimams, intensyvus jo vežimas per gyvenvietes kelia riziką gyventojų nepasitenkinimui dėl kvapų. Esame įsitikinę, kad šis draudimas neįves norimos tvarkos smulkiųjų ūkininkų atžvilgiu, kaip kad bandoma įteigti. Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams reikalingas ir laikas, ir parama investicijoms susitvarkant mėšlides, tinkamai įsirengiant rietuves prie tvarto. Dažnu atveju ūkininkai, įsikūrę gyvenvietėse, net neturi vietos, kur galėtų įsirengti rietuves prie tvarto, todėl išvežimas į lauko, kurį ruošiama tręšti, rietuves – vienintelė galima išeitis. Be to, laikant mėšlą gyvenvietėse prie tvarto tarša žymiai padidėja, nei išvežus jį į laukus. Nes esant mažai teritorijai koncentracija didesnė ir kvapai yra intensyvesni.

Mūsų narių nuomone, yra neteisinga taip staiga griežtinti ūkiams reikalavimus, nes visa praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Nesutinkame su nelogiškais reikalavimais, kurie primetami visiems, tame tarpe ir tvarkingai besitvarkantiems ūkininkams, su tikslu sutramdyti pažeidėjus. Jei kontroliuojančios institucijos nesugeba turimomis priemonėmis sutramdyti netvarkingai mėšlą ir srutas tvarkančius ūkio subjektus, siūlome peržiūrėti tas priemones, o ne varžyti nusistovėjusią gerąją ūkininkavimo praktiką”, – tvirtina J. Talmantas.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0