in ,

Aplinkos ministerija paaiškino „mėšlo“ įsakymo atsiradimo priežastį

Asociatyvi nuotr. (Unsplash)

Pastarosiomis dienomis Lietuvos ūkininkai vis karščiau diskutuoja apie metų pabaigoje įsigaliosiantį dviejų ministerijų priimtą įsakymą, pagal kurį mėšlas turės būti saugomas tam specialiai įrengtose mėšlidėse. Šis klausimas vakar analizuotas Seimo Kaimo reikalų komitete, o šiandien bus išsamiai aptariamas Žemės ūkio rūmuose. 

Primename, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai patvirtino įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” ir jį išdėstė nauja redakcija. Įsakymas įsigalios nuo 2021 m. kovo 15 d., bet kai kurie pakeitimai įsigalios 2021-2024 metų laikotarpiu ir palies gyvulių augintojus.

Vienas iš labiausiai gyvulininkystės sektoriaus atstovus neraminančių pakeitimų, kuris įsigalios nuo 2021 m. lapkričio 15 d. – laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (išskyrus išimtis dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų).

Savo poziciją šiuo klausimu pristatė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas:

„Teikiame Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kuri nėra oficialus teisės aiškinimas, nes įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtinti Aplinkos ministerijos nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. 

Įsakymo projektas rengtas nuo 2019 m. ir ne kartą derintas su Žemės ūkio ministerija, kuri atsakinga už žemės ūkio sektoriaus politikos formavimą ir dialogą su sektoriaus socialiniais partneriais, įskaitant iš jų gaunamų pastabų ir pasiūlymų konsolidavimą ir konkrečių formuluočių siūlymą rengiant bendrus teisės aktus. Įsakymo projektas 3 kartus teiktas derinti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą 2019-07-01 (TAIS Nr. 19-8324), 2020-04-20 (TAIS Nr. 20-5720) ir 2020-08-31 (TAIS Nr. 20-5720 (2)). 

Informuojame, kad dėl pasklidosios taršos dėl žemės ūkio veiklos net 28 proc. šalies paviršinių vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos kriterijus. Pasklidoji tarša – svarbiausias veiksnys, lemiantis prastesnę nei gerą tarpinių (Kuršių marių) ir Baltijos jūros priekrantės vandens telkinių būklę. Pažymėtina, kad ilgalaikių monitoringo tyrimų vietų upėse duomenys rodo, kad per visą stebėjimų laikotarpį ir ypač per paskutiniuosius 2011-2017 metus upių vandens kokybė pagal nitratų azoto koncentracijas stipriai suprastėjo, bent per vieną kokybės klasę suprastėjo virš 50 % (11 iš 21) analizuotų upių vandens telkinių. Pagal HELCOM įsipareigojimus Lietuvai nustatytą leistiną azoto junginių taršą į Baltijos jūrą pastaraisiais metais šalis viršijo dvigubai. Atkreipiame dėmesį, kad šaltuoju metų laiku žemės ūkio dominuojamų baseinų upėse stebimas labai spartus nitratų azoto koncentracijų augimas, kai tuo tarpu vegetacijos sezono metu augimas yra vos pastebimas. Tokia situacija parodo aplinkosauginių priemonių ir atsakingo ūkininkavimo šaltuoju periodu svarbą (netręšti dirvų, nepalikti mėšlo rietuvių tręšiamuosiuose laukuose, nepalikti atviros ariamos žemės ir kt.) siekiant sumažinti nitratų azoto išsiplovimus į vandens telkinius.

Remiantis Nitratų direktyva, visa Lietuvos teritorija pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse), kurioje privaloma sumažinti vandenų taršą dėl žemės ūkio veiklos, užtikrinant Nitratų direktyvoje nustatytų priemonių įgyvendinimą. Pažymime, kad direktyvos nuostata „gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydis; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose (jautriose) tręšti yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai galima kompetentingai institucijai įrodyti, kad visas mėšlo kiekis, kuris viršija talpyklų tūrį, bus sutvarkytas taip, kad aplinkai žalos nedarys“ perkelta į Įsakymo 10 punktą „10. Mėšlidė, srutų kauptuvas, tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos, įskaitant srutas (skysčius), susidarančias nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių. Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis.“, kuriame konkrečiai nurodoma, kuriais atvejais (Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti) leidžiama mažinti talpyklų dydį. Tačiau prie šių išimčių negalima priskirti mėšlo laikymo tręšiamuosiuose laukuose lauko rietuvėse, nes toks kaupimas laikomas kaip papildoma, laikinoji priemonė su minimaliais aplinkosauginiais reikalavimais, skirta palengvinti ūkininkui tręšimą, todėl mėšlo kaupimas lauko rietuvėje negali būti prilygintas tinkamam ilgalaikiam mėšlo saugojimui. Atkreipiame dėmesį, kad stojant į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Nitratų direktyvą ir iki 2012 m. ūkiuose, nuo 10 SG, turėti mėšlides. Įgyvendinus šiuos įsipareigojimus, ūkiams neturėtų būti sunkiai įgyvendinamas naujasis apribojimas lauko rietuvėje laikyti mėšlą draudžiamuoju laikotarpiu (nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., t. y. apie 4 mėn.), todėl kyla abejonių, ar Lietuva įgyvendino Nitratų direktyvos reikalavimus ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas ir, ar ūkiai turi tinkamas gyvulių mėšlo saugyklas ir jų dydis pakankamas sukaupti mėšlą „ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose (jautriose) tręšti yra draudžiama“.

Atkreipiame dėmesį, kad rengdami nacionalinį reguliavimą ne visada galime remtis kitų ES šalių taikoma praktika, kadangi ES šalyse skirtingai nustatytos jautrios zonos (nedaug šalių išskyrė visą teritoriją jautria nitratams), be to, daugeliui ES šalių buvo / yra iškeltos pažeidimo procedūros dėl Nitratų direktyvos įgyvendinimo. Pažymėtina, kad 2014 m. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą ir patvirtino EK kaltinimus prieš Prancūziją dėl Nitratų direktyvos įsipareigojimų neįvykdymo, vienas iš kaltinimų – „leido 10 mėn. lauke sandėliuoti kietąjį mėšlą su šiaudais“.

Apibendrinant minėtas aplinkybes, kuriomis vadovautasi tvirtinant Įsakymą, informuojame, kad pakeitimai būtini siekiant tinkamai įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama sumažinti vandens telkinių ir oro taršą“.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0