in ,

Atlikti ir būsimi ŽŪM darbai

Asociatyvi nuotr. (Jan Kopriva/Unsplash)

„Planavimo procesą labai apsunkina tai, kad ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisyno rengimas smarkiai atsilieka ir šiai dienai negalima tiksliai įvardinti būsimų priemonių bei jų pagrindinių principų, nes Europoje nėra sutarta dėl esminių būsimo teisyno klausimų“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatydamas atliktus ir būsimus darbus sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Anot jo, 2020 m. spalį Taryba patvirtino bendrąjį požiūrį dėl BŽŪP reformos dokumentų rinkinio: reglamentų dėl BŽŪP strateginių planų, Bendro rinkos organizavimo, BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos. Tarybai pirmininkaujančiai Vokietijai buvo suteiktas mandatas pradėti derybas su Europos Parlamentu. Pirmininkaujant Vokietijai jau įvyko 4 trialogai su EP dėl BŽŪP reformos dokumentų rinkinio. Žymesnės pažangos trišalėse derybose kol kas nėra, iki šiol svarstytais klausimais nepavyko pasiekti kompromiso. Nuo 2021 sausio 1 d.  pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Portugalija užsibrėžusi iki 2021 m. birželio  pasiekti tarpinstitucinį susitarimą dėl BŽŪP dokumentų rinkinio.

„Nepaisant išvardintų kliūčių, dar 2019 m. įvyko 11 tematinių diskusijų pagal visus BŽŪP tikslus. Šių susitikimų metu buvo nagrinėjama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros situacijos analizė (stiprybės, silpnybės galimybės, grėsmės), formuluojami poreikiai, teikiami pasiūlymai dėl galimų intervencinių priemonių, pagrindinių jų nuostatų, analizuojamos praeities klaidos ir pan. Diskusijose dalyvavo įvairių žemdirbių organizacijų, aplinkosaugos organizacijų, kaimo bendruomenių atstovai, mokslininkai ir kiti socialiniai partneriai“, – kalbėjo ministras, pridurdamas, kad 2020 m. vyko diskusijos dėl poreikių prioretizavimo, buvo sudaryta ir atlikta anketinė apklausa (dalyvavo visi socialiniai partneriai, mokslo įstaigos bei aplinkosaugos organizacijos), rezultatai pristatyti viešai liepos mėn. 

Lygiagrečiai modeliuojami (talkina Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas – buvęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) konkrečių priemonių scenarijai, kurie etapais bus nagrinėjami su suinteresuotomis šalimis. Nuolat konsultuojamasi su EK atstovais, pagal jų pastabas yra taisoma situacijos analizė, SSGG (paskutinė versija pateikta EK lapkričio 4 d., laukiama nuomonės). 

„Taip pat paminėtina, kad praėjusių metų lapkričio 25 d. vyko on-line konsultacijos su EK dėl strategijos ,,Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo per strateginius planus rekomendacijų Lietuvai, kurios patvirtintos gruodžio 18 d. ir jau išverstos į lietuvių kalbą. Rekomendacijose akcentuojama Žaliojo kurso integracijos į Strateginį planą svarba ir ypatingą susirūpinimą kelia šie keli aspektai: žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų, dalis yra 3,3 proc. tai yra žemiau ES vidurkio (4,6 proc.) bei kaimo vietovėse esančių namų ūkių, kuriuose yra galimybė naudotis naujos kartos prieigos plačiajuosčiu ryšiu, dalis Lietuvoje yra tik 29 proc., o tai irgi yra gerokai žemiau ES vidurkio (56,4 proc.)“, – pastebėjo K. Navickas. 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0