in ,

Pirmieji konkretūs naujos bendros žemės ūkio politikos tikslai

Asociatyvi nuotr. (Markus Spiske/Unsplash)

Pirmieji trys konkretūs naujos bendros žemės ūkio politikos tikslai yra sietini su apsirūpinimu maistu, konkurencingumu, ūkių gyvybingumu ir atsparumu. Įgyvendinant šiuos tikslus, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, didelis dėmesys bus skiriamas tiesioginėms išmokoms ir investicinėms priemonėms.

2020 m. rugsėjo mėn. ministerija socialiniams partneriams pristatė pirminį tiesioginių išmokų paketo naujuoju laikotarpiu modelį. Pagal pirminį vertinimą siūloma didinti perskirstymo išmoką ir išmoką jauniesiems ūkininkams, orientuojantis į smulkius ir vidutinius ūkius, stiprinant jų gyvybingumą. Aptartos šios išmokos:

– perskirstymo išmoka (tiesioginių išmokų rūšis, kai papildomai mokama už pirmuosius hektarus – šiuo metu mokama apie 64 EUR už 30 ha. Naujas mokslininkų įvertintas modelis siūlo mokėti laiptuotai, kas 10 ha, iki 50 ha ribos, didinant išmokų dydžius ir taip mažinant pajamų atotrūkį tarp skirtingų ūkio dydžių);

– tiesioginė parama jauniesiems ūkininkams (tiesioginių išmokų rūšis, kai mokama apie 84 EUR/ha (2020 m.) jaunesniems nei 40 m. ūkininkams, kurie valdą įkūrė ne anksčiau kaip prieš 5 metus, mokant ne daugiau kaip už 90 ha. Pagal mokslininkų atliktus vertinimus plotą reikėtų mažinti iki 50 ha ir didinti išmokos dydį, siekiant pritraukti jaunimą ūkininkauti ir didinti ūkių gyvybingumą įsikūrimo ir ūkininkavimo pradžioje bei prailginti išmokos mokėjimą iki 7 metų);

– susietosios paramos schemos (tiesioginių išmokų rūšis, kuriai galima skirti iki 15 proc. tiesioginių išmokų lėšų, remiant konkrečius sektorius – šiuo metu Lietuvoje remiama 12 sektorių, mokant už gyvulius ir pasėlių hektarus). Nuo 2023 m. turėtų būti labiau remiami ypatingai sunkiai besiverčiantys žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ypač pienininkystės sektorius, vaisių ir daržovių augintojai.

K. Navicko teigimu, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turėtų tikėtis investicinės paramos modernizuojant ūkius, tačiau pagrindinis akcentas turėtų būti nukreiptas į tvarumą, t. y. visų pirma bus finansuojamos investicijos, kuriomis bus didinamos ūkių galimybės atitikti augančius aplinkosaugos reikalavimus ir prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkių, orientuojamasi į pridėtinės vertės kūrimą, bioekonomiką. Pažymėtina, kad ankstesniais laikotarpiais buvo daug investuota į ūkių modernizavimą, jų kapitalą, todėl siekiant efektyviau panaudoti paramą yra numatoma taikyti finansinius instrumentus (lengvatines paskolas, garantijas ir kt.). 

„Modeliuodami būsimas priemones turime galvoti apie paskatas ūkininkų bendradarbiavimui, kolektyvinėms investicijoms. Tvarumo, žiedinės gamybos, skaitmeninimo principai turės įsiskverbti ir į investicinę paramą, ypač kalbant apie paramą žemės ūkio produktų perdirbimo verslui”, – sakė ministras. 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0