in

Svarstoma valstybines šlapžemes užmiškinti

Asociatyvi nuotr. (Trevos Pye/Unsplash)

Žemės ūkio ministerija šįmet ketina priimti sprendimą dėl valstybei priklausančių šlapžemių likimo. Tokių nederlingų ar vandeningų teritorijų yra apie 50 tūkst. hektarų. 

„Šių žemių užmiškinimas galėtų prisidėti prie Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinti klimato kaitos priemones. Tiesa, čia kalbama ne apie privačias, o apie valstybines žemės“, – sakė Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

„Europos Sąjunga kelia sau ambicingus tikslus iki amžiaus vidurio pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kova su klimato kaita yra ir ilgus metus išliks tarp svarbiausių Bendrijos tikslų. Ministrų kabineto patvirtintame plane kalbame apie mūsų įsipareigojimus planetai, augmenijai ir gyvūnijai, sau patiems ir savo vaikams bei anūkams“, – 2019 m. sakė tuometinis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuva, kaip atsakinga Europos Sąjungos (ES) narė, laikysis visų įsipareigojimų, kuriuos Bendrija prisiėmė Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais. Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 m.: 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas (palyginti su 2005 m.); bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Lietuvai, kaip ir kiekvienai ES narei, yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia mūsų energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. turime pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Remiantis geriausia turima moksline informacija, pateikta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje ir kitose paskelbtose mokslinėse studijose, nurodoma, kad didžiausią įtaką klimato sistemai daro antropogeninės kilmės medžiagos.

Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjanti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimui. Daugiausia ŠESD susidaro deginant iškastinį kurą, pramoniniuose ir žemės ūkio produkcijos gamybos procesuose, taip pat daug jų išsiskiria iš atliekų. Pagrindinės išmetamosios ŠESD – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir perfluorangliavandeniliai (PFC).

TKKK ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pažymima, kad nuo XX a. pradžios pasaulio oro temperatūra pakilo 0,7°C, Europoje – apie 1°C. Be to, dėl intensyvesnės vandens apytakos ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos vidutinėse ir aukštose platumose atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai.

Siekiant išvengti negrįžtamų pasaulio klimato kaitos padarinių reikia, kad pasaulinis atšilimas neviršytų iki pramoninių laikų buvusios temperatūros daugiau kaip 2°C. Kaip aprašyta Europos Komisijos dokumente „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2°C. Gairės 2020 metams ir vėliau“, išmetamųjų ŠESD koncentraciją stabilizavus 450 ppmv* CO2 ekvivalentu (CO2e), atsirastų 50% tikimybė neviršyti 2°C ribos. Išmetamųjų ŠESD koncentracija jau dabar siekia beveik 394 ppmv ir kiekvienais metais padidėja maždaug 2 ppmv. Pagal pagrindinį scenarijų viso pasaulio išmetamųjų ŠESD kiekis iki 2050 m. turėtų padidėti 86 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Europos Komisijos atlikto ekonomikos augimui daromo poveikio įvertinimo rezultatai rodo, kad plačiau bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu įmanoma pasaulio išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti iki lygio, kuris leistų neviršyti vidutinės temperatūros daugiau negu 2°C. Visos valstybės turi pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto, gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose. Remiantis moksliniais įrodymais ir TKKK ketvirtosios vertinimo ataskaitos duomenimis, siekiant išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros augimo apribojimą iki 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, išsivysčiusios šalys, kaip grupė, turėtų įsipareigoti sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 25–40 proc. iki 2020 m. ir 80–95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0