in , ,

VDU ŽŪA Bandymų stotyje tiesiami keliai agrosektoriaus ateičiai

VDU ŽŪA Bandymų stotis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)
studentai, dėstytojai, mokslininkai, į klausimą, kas yra trumpam žiemą
prisnūstantis reaktorius, veikiausiai atsakytų vienbalsiai – tai VDU ŽŪA
Bandymų stotis, kurioje jau netrukus vėl užvirs gyvenimas, pirmiesiems
lauko eksperimentams pakviesiantis studentus bei sutelksiantis patyrusias
tarpdisciplinines mokslininkų komandas, ieškančias atsakymų į klausimus,
kaip amortizuoti klimato kaitą, įveiklinti klimato pokyčiams adaptuotas
agrotechnologijas, stabdyti agroekosistemų tvarumui pavojų keliančius
procesus.

Prieš naujus iššūkius stoja tarpdisciplininės mokslininkų komandos


„Mūsų aukštojoje mokykloje organizuoti studijų procesą bei vystyti
mokslinę veiklą be lauko eksperimentų būtų neįmanoma. VDU ŽŪA
Bandymų stotis – tai kasmet vykdomų daugiau kaip 50 lauko bandymų
prioritetinėse žemės ūkio mokslo srityse, apie 3 tūkstančiai
eksperimentinių laukelių, taip pat sukauptos ir kiekvienais metais
atnaujinamos augalų, sėjomainų kolekcijos bei išlyginamieji pasėliai 150
ha teritorijoje. Čia modernia lauko ir laboratorine įranga atliekamų tyrimų
pagrindu kasmet paskelbiama 60 – 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo
publikacijų, apginamos 1 – 2 daktaro disertacijos, parengiama apie
pusšimtis bakalauro, 20 – 30 magistro baigiamųjų darbų. Be to, per 750
val. vyksta įvairių disciplinų mokomosios praktikos“, – pasakoja VDU
ŽŪA Bandymų stoties direktorius habil. dr. prof. Rimantas Velička,
pastebintis, jog ne mažiau svarbi šio padalinio veiklos grandis – nuolat
vykstantis dialogas su žemdirbiais, kitų agroverslų atstovais, jaunųjų tyrėjų
projektuose dalyvaujančiais moksleiviais.

VDU ŽŪA Bandymų stotyje pastaraisiais metais vis dažniau buriasi
tarpdisciplininės mokslininkų komandos, gvildenančios globalias agro-
ekosistemų tvarumo, dirvožemio išteklių išsaugojimo, augalų mineralinės
mitybos optimizavimo temas. Skirtingų sričių mokslininkai drauge ieško inžinerinių ir agronominių sprendimų, kaip žemės ūkyje pasiekti
ekonominę naudą nedarant žalos aplinkai.

„Šiandien jau galime žemdirbiams aiškiai pasakyti, ką po ko tikslinga sėti,
kad dirvožemis neskurstų, nemažėtų jo derlingumas. Tai akivaizdžiai
parodė apibendrinti 50 m trukusių tyrimų rezultatai, gauti iki šiol
vykdomose skirtingos paskirties ir aprėpties sėjomainose, kurių kolekcija
buvo įrengta dar 1965 m. Ilgalaikio stabilaus ūkininkavimo požiūriu tai
labai aktualu, nes Lietuvos žemės ūkis nuėjo specializuotos
augalininkystės kryptimi. Prieš tris dešimtmečius dirvą alinantys javai
sėjomainos struktūroje sudarė apie 45 – 50 proc., o šiuo metu jau 70 – 80
proc. Tai stipriai pažeidžia dirvožemio derlingumą gerinančių ir alinančių
augalų santykį. Todėl mokslininkai ragina auginti tarpinius, dirvą
praturtinančius aliejinius ridikus, garstyčias, dobilus, pereiti prie bearimio
žemės dirbimo būdo, nes paviršinis jos purenimas akivaizdžiai padidina
vertingos organinės anglies sankaupas“, – aiškina VDU ŽŪA Bandymų
stoties vadovas.


Ateitį prognozuoja tausojamajai žemdirbystei, precizinio
ūkininkavimo plėtrai


Pasak R. Veličkos, tradiciniai mūsų žemės ūkio augalai prie klimato
pokyčių savaime taip pat neprisitaikys. „Lietuvoje klimato kaitos negalime
vertinti vien kaip orų šiltėjimo. Pas mus ši kaita pasireiškia padažnėjusiais
ekstremaliais gamtos reiškiniais – daugėja sausrų, lietingų periodų, ilgėja
ir šiltėja ruduo, o pavasariai tampa vėsesni, plinta anksčiau mūsų kraštui
nebūdingos augalų ligos ir kekėjai. Dėl to tenka tobulinti įprastines ir kurti
naujas technologijas, koreguoti jų parametrus, pavyzdžiui, tręšimą, augalų
apsaugos priemones, sėjos ar derliaus nuėmimo laiką. Tačiau
besikeičiantis klimatas atneša ir teigiamų dalykų: ilgėja augalų vegetacijos
periodas (didėja cukrinių runkelių derlingumas), švelnesnėmis žiemomis
geriau peržiemoja žiemkenčiai, galime vėliau – iki rugpjūčio pabaigos sėti
žieminius rapsus, auginti augalus, kurie prieš pusę amžiaus Lietuvoje buvo
neįsivaizduojami, pavyzdžiui, kukurūzai grūdams“, – pasakoja
pašnekovas.

VDU ŽŪA Bandymų stoties tyrėjai nuo 2015 m. drauge su partneriais
įgyvendino itin reikšmingą Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą
mokslinį projektą “Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-
ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui
(KLIMAGRO)“. R. Veličkos teigimu, buvo nuveiktas didžiulis
fundamentinis darbas, o žemdirbiams skirtose rekomendacijose atkreiptas
dėmesys į tai, kad moksliniais tyrimais pagrįstas priemones, galinčias
sumažinti tikėtiną augalininkystės produkcijos praradimą ir dirvožemio
alinimą kintančio klimato ir intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis, reikia
taikyti kompleksiškai: agrotechninės ir dirvožemio kultūrinimo priemonės,
gausinančios humuso ir maisto medžiagų atsargas, gerinančios jo struktūrą
ir vandens režimą, turi būti pagrindu kuriant ir taikant aplinką ir išteklius
tausojančias, konkurencingas bei klimato pokyčiams adaptuotas
agrotechnologijas.

„Ilgamečiais tyrimais, atliekamais VDU ŽŪA Bandymų stotyje,
pagrindėme, kad palankiausi humifikacijos ir mineralizacijos procesai,
užtikrinantys stabilų dirvožemio derlingumo palaikymą ir didinimą vyksta
ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose. Todėl toks
ūkininkavimo būdas užtikrina šių agroekosistemų tvarumą ilgalaikio jų
funkcionavimo požiūriu. Tausojamoji žemdirbystė Lietuvoje turėtų tapti
ateities ūkininkavimo sistema, kurioje 30 proc. sumažinama trąšų ir
pesticidų, tačiau dirvai praturtinti naudojama daugiau organikos, auginami
tarpiniai pasėliai. Tačiau norint, kad intensyvios augalininkystės ūkiai,
kurių Lietuvoje yra dauguma, sparčiau persiorientuotų į tausojančiąją
žemdirbystę, turėtų būti sukurta valstybinė ekonominio skatinimo
sistema“, – neabejoja mokslininkas.

R. Velička atkreipia dėmesį, kad ES Žaliojo kurso veiksmų plane siekiama
investuoti į aplinką tausojančias technologijas. Todėl moksliniais tyrimais
būtina pagrįsti tokį ūkininkavimą, kuris būtų ne tik konkurencingas, bet ir
draugiškas aplinkai. Tam pasitarnauja Bandymų stotyje jau eilę metų
vykdomi „Tiksliosios žemdirbystės“ tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad
diegiant inovatyvias precizinės žemdirbystės technologijas galima iki 22
proc. sutaupyti gamybinių išlaidų degalams, sėkloms, trąšoms, pesticidams, kartu sumažinant neigiamą ūkininkavimo įtaką aplinkai ir
padidinant maisto žaliavų saugumą.


Išskirtinis dėmesys – rapsams


Tai, kad šiuo metu mūsų šalies žemdirbiams stabilų pelną nešančių
žieminių rapsų plotai jau yra perkopę 250 tūkst. ha – didžiulis ir VDU
ŽŪA mokslininkų, Bandymų stotyje skiriančių ypatingą dėmesį šiam
augalui, nuopelnas. Šia tema per pastaruosius 15 m. apgintos net šešios
daktaro disertacijos, atliekama daug fundamentinių ir taikomųjų tyrimų,
nes R. Veličkos teigimu, rapsai labai jautriai reaguoja į tinkamai arba
netinkamai parinktą agrotechniką, klimato pokyčius ir augintojui
neatleidžia padarytų klaidų.

Pašnekovas aiškina, kad rapsai yra svarbūs ne tik kaip prekiniai, bet ir kaip
sėjomainos augalai – jie priskirtini prie dirvos derlingumą didinančių
augalų. Nustatyta, kad rapsai išskiria medžiagas, kurios gali veikti kaip
žemės ūkio augalų stimuliatoriai bei piktžolių inhibitoriai. Be to, dėl
fitoncidinių savybių rapsai sterilizuoja dirvožemį.

„Klimatas sparčiai kinta, rinkoje atsiranda vis naujesnių šios kultūros
veislių, todėl negalime nė dienos sėdėti sudėję rankų – turime pateikti
žemdirbiams naujas rapsų agrotechnikos rekomendacijas, padedančias
optimizuoti šios kultūros sėją ir priežiūrą“, – ateinančio sezono veiklos
planus komentuoja pašnekovas, pastebėdamas, kad nemažą jų dalį užims ir
įvairūs verslo įmonių prašymu atliekami tyrimai. Nes verslas atsakymų į
jam rūpimus klausimus vis dažniau nori ieškoti drauge su mokslininkais.


Viliamasi tradicinio formato „Žemdirbio vasaros“ sugrįžimo


Prof. R. Velička viliasi, kad ateinančią vasarą galbūt pavyks grįžti prie
ankstesnių aktyvaus bendradarbiavimo formų su verslo partneriais
organizuojant lauko dienas ūkininkų ūkiuose, o svarbiausia – surengti ne
virtualią kaip pernai, o gyvą VDU ŽŪA Bandymų stotyje jau daugiau kaip
ketvirtį amžiaus kasmet vykstančią mokslinę – praktinę konferenciją
„Žemdirbio vasara“. Jos metu žemdirbiai, taip pat agronomines
konsultacijas teikiančių įmonių atstovai bei kolegos iš giminingų studijų ir
mokslo institucijų išgirsta ūkininkavimo aktualijas, sužino jų sprendimo būdus, naujausias mokslo rekomendacijas, apžiūri verslo įmonių
demonstruojamą naujausią techniką bei turi išskirtinę progą tiesiog
eksperimentiniuose laukeliuose pasikonsultuoti su Žemės ūkio akademijos
mokslininkais.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0