in ,

APIE NUALINTĄ DIRVOŽEMĮ

Asociatyvi nuotrauka

Viskas prasidėjo 2015 metų pavasarį, svajones ir įsivaizdavimus turėjome labai didelius, plačius ir įvairius. Pradėjome molinio namelio statybas ir tuo pačiu kūrėme savo ūkelį, sodinome vaismedžius, vaiskrūmius, sėjome įvairias ilgą laiką rinktas sėklas. Tuo metu, visi vyresnieji: seneliai, tėvai sakė, kad žemė pas mus niekam tikus ir niekas čia neaugs, kaimynai pasakojo, jog čia 50 metu buvo ariami laukai ir kad tikrai niekas čia neaugs. Ką jie išmano – tąsyk galvojom – juk buvom tiek prisiskaitę apie gamtinę žemdirbystę viską užmulčiuoji šienu ir derlius garantuotas! Deja, derliaus nebuvo. Augalai net ir po šieno sluoksniu truputį paaugę sustojo augti ir skurdo. Svajonė tolo, tačiau nebuvom linkę jos paleisti, o ypač mano vyras Laurynas, visas laisvalaikis buvo skirtas dirvožemio gerinimo, atstatymo būdų paieškoms.

Net ir pavadinimas atspindi kur pradėjom savo veiklą – smėlyne – daugiau ne kas, o kur, nes čia nesustosim, o stengsimės savo veikla tą smėlį paversti derlinga žeme – čia toks Lauryno siekis. Matęs kaip tai padaroma kitur, jis pasiryžęs tą padaryti ir čia.

Žmogus kūrybinga gyvybės forma bėda ta, kad jo kūryba ir kūriniai dažnai eina prieš gamtą, o tai tiesus kelias į žmonijos destrukciją. Iš šiandieninių judėjimų gausos už gamtą atrodo, kad žmonės supranta jos svarbą. Taip, mes gelbstim medžius, už juos kovojam ir protestuojam, juos apsikabinam ir mylim – bet visiškai nesureikšminame ilgametės pievos paverstos į naujai dirbamą žemę. Mes gelbstim gyvūnus iš skerdyklų, mylim ir saugom visus gyvūnus, kurie turi akis, ausis ir kojas, bet mums visiškai neįdomūs vabzdžiai ar juo labiau mikroorganizmai. 

Augant žmonių kiekiui pasaulyje vis dažniau girdimi pareiškimai, kad natūralus ūkininkavimas nebus pajėgus išmaitinti augančios populiacijos, tačiau jie nutyli apie tai, kad maisto gausa (kilogramai) neužtikrina maistinės vertės. 2004 m. žurnale American College of Nutrition pasirodė straipsnis teigiantis, kad 43 daržovėse per paskutinius 50 metų ženkliai sumažėjo maistinių medžiagų (baltymų, kalcio, fosforo, geležies, riboflavino ir vitamino C) kiekiai. [1] Kitas tyrimas, atliktas 2011m atskleidžia dar didesnius maistinių medžiagų sumažėjimus (1 pav. [2]). Kad būtų aiškiau, kalcio RPN (rekomenduojama paros norma) yra 1000 mg, tai 1975 m, kad gautumėte reikiamą kiekį kalcio jum reikėdavo suvalgyti 970 g brokolių, 2010m, kad gauti tą patį kalcio kiekį, jau reikia 2 kg, o tai reiškia, kad daugelis žmonių šiandien kovoja su „paslėptu alkiu” – jie gauna pakankamai kalorijų, bet stokoja sveikatai būtinų maistinių medžiagų.

1 pav. Lentelė rodanti, kaip kito maistingųjų medžiagų kiekis brokolyje 1975-2010 m [1] Donald R. David, Melvin D. Epp, and Hugh D. Riordan, “Changes in USDA Food Composition Data for 43 Garden Crops, 1950 to 1999.” Journal of the American College of Nutrition 23(6):669-682, 2004. https://bionutrient.org/site/sites/all/files/docs/2011_Nutrient_Guide.pdf

Ką žaliosios revoliucijos laimėjimai mums leido pasiekti, tai užauginti daug beverčio (maistine prasme) maisto ir žinoma sumažėjusią maisto produktų kainą, bet turbūt niekas nedrįstų teigti, jog ši revoliucija atnešė žmonėms sveikatą. 2 pav. pateiktame grafike matyti, kad egzistuoja koreliacija, tarp prastėjančios maisto kokybės ir augančių susirgimų. Todėl ir toliau tikėti žaliosios revoliucijos pažadais yra labai pavojinga. O didžiausia klaida, kurią padarė ši revoliucija – tai buvo tylusis cheminis karas trunkantis daugiau nei 60 metų prieš mūsų dirvožemį, taip pat ir prieš mūsų organizmo mikrobiotą. 

2 pav. Daržovėse mažėjančių mineralų kiekio ir augančių ligų, dėl mineralų trūkumo, korealiacija. https://groweverywhere.com/blog/category/rants-and-raves

Mes esam daugiau bakterijų nešiotojai, nei žmonės, na bent jau žiūrint iš tos perspektyvos, kad tik 43% mūsų organizme esančių ląstelių yra mūsų – likusi didžioji dalis, mikroskopinių kolonistų. O žiūrint iš genetinės perspektyvos, skaičiai dar labiau šokiruojantys, žmogaus genomą sudaro 20 000 geny, kai tuo tarpu mumyse esančios bakterijos turi nuo 2 iki 20 milijonų genų žarnyno mikrobiota veikia daugelį organizmo sistemų įskaitant, virškinimo sistemą, taip pat imuninę, endokrininę ir net neuromediatorių sistemas – tai reiškia, kad jūsų žarnyno mikrobiotos sudėtis gali turėti tiesioginės įtakos nuotaikai, psichinei sistemai, sveikatai ir fizinei savijautai. Stipriai tyrinėjama vadinama žarnyno-smegenų ašis, augant suvokimui ir informacijai keičiasi požiūris į ligas ir jų gydymą. Kita, mažiau ištyrinėta, bet vis daugiau dėmesio sulaukianti ašis yra žarnyno ir odos ir daugybė dar neįsivaizduojamų ašių, tačiau ką ir šiandien jau galima teigti, tai tą, kad mūsų gerovė, sveikata ir laimė yra visiškai priklausoma nuo bakterijų. Tačiau net ta žinodami, mes nepaliaujam jos naikinti, o neigiamos įtakos jai turi daugelis, šiandien jau mums įprastų, veiksnių cheminis, monotoniškas ir stipriai perdirbtas maistas ir gėrimai, rūkymas, alkoholis, vaistai, labiausiai žinoma, antibiotikai…

Kaip ir žmogus taip ir dirvožemis turi savo mikrobiotą. Kai mes žiūrime į žemę, viskas, ką galime matyti – augančius augalus ir gyvūnus mintančius ir gyvenančius joje, bet mes nematome to, kad 1 g dirvožemio gali būti net 40 milijonų bakterijų. Bet kurioje ekosistemoje gausiausias jos dalyvis yra bakterijos ir kiti mikroorganizmai.

Su industrinės agrokultūros praktikomis, mes kiekvieną dieną sėkmingai naikinam šią bioįvairovę apie tai nesusimąstydami. Nuolatinis arimas, naikina galimybę vystytis mikorizei ir sunaikina jos drybienos tinklą (3 pav.) taip pat suaktyvina patogeninių bakterijų dauginimąsi, nes dirvožemyje padaugėja deguonies. Nuolatinis trąšų naudojimas, suardo augalo ir bakterijų simbiotinius santykius, plius per didelis trąšų naudojimas skatina anglies išsiskyrimai orą. Na ir žinoma, glifosatas, kuris nors naudojamas kaip herbicidas, buvo užpatentuotas kaip antibiotikas, tai būtent taip ir veikia – išnaikina viską, kas gyva dirvožemyje.

3 pav. Dirvožemio mikroorganizmai (grybienos tinklas, bakterijos)

Lygiai taip pat, kaip ir žmoguje esanti mikrobiota yra atsakinga už daugelį funkcijų taip ir dirvožemio mikrobiota turi daug ir įvairių funkcijų, skirtumas tik tas, kad jums turint prasta mikrobiota kentėsit jūs ir jūsų vaikai, o esant prastai dirvožemio mikrobiotai kentėsime visi. Pvz., kai kuriose ekosistemose ankštiniai augalai dirba su konkrečiomis dirvožemio bakterijomis, kad mineralizuotų azotą iš oro taip, kad jis būtu biologiškai prieinamas likusiai tos ekosistemos augalų bendrijai. Taigi tose ekosistemose, be bakterijų ir/arba be ankštinių augalų kenčia visa ekosistema. Dėl prastos dirvožemio kokybės žolės yra mažiau maistingos, o tai paveikia atrajotojų, kurie ganosi tose ganyklose, žarnyno mikrobiota ir, kaip jau rašyta, mikrobiotos kokybė daro įtaką sveikatai įvairiais būdais. Taigi, jei nekreipsime dėmesio į savo dirvožemio mikrobiotos kokybę, nei mėsa, nei daržovės, kurias valgome, nebus tokios maistingos, kokios galėtų būti, o tuo pačiu ir mes nebūsime sveiki. 

Viskas yra pakeičiama, tačiau natūralios ekosistemos, dirvožemio ir bioįvairovės atkūrimas turėtų būti pirminis žmonijos tikslas bandant išvengti pražūtingo bado ir išaugusio sergamumo.

Nuolatinis mineralinių trąšų naudojimas padaro dirvožemį labai priklausomą nuo jų, todėl šią priklausomybę gydyti reikėtų po mažu mažinant trąšų kiekius. Pradėti įterpinėti įvairius įsėlius su ta mintimi, jog kiekviena augalų šeima bendrauja su skirtingais mikroorganizmais, todėl žalinimo metais stengtis sėti kuo didesnę augalų įvairovę, kuri užtikrins pilnavertį dirvožemio mitybos tinklo (4 pav.) veikimą ir geresnį mineralinių medžiagų pasisavinimą kitų metų pagrindinei kultūrai. Norint tiksliau sužinoti apie dirvožemio esančią mineralų kompoziciją, galima atlikti pilnavertį dirvožemio tyrimą ir įterpti tam tikrus trūkstamus mineralus tikslingai. Didinti įvairovę ir atsparumą vabzdžiams kenkėjams galima sėti juostas augalų, kurie pritraukia geruosius vabzdžius arba atbaido kenkėjus. Svarbu įvairovė, kurioje vyksta pusiausvyra.

4 pav. Dirvožemio mitybos tinklas. Nuotrauka is https://www.facebook.com/dirvosgerinimas/photos/a.1655517174673034/1655517114673040/?type=3&theater

 Nereikėtų bijoti ir medžių alėjų savo dirbamuose vienmečių kultūrų laukuose (5 pav.) Medžiai savo šaknimis iš giliau ima mineralines medžiagas ir rudenį jas lapų pavidalu nukloja ant dirvožemio, kas tampa maistu mikroorganizmams ir trąša auginamai kultūrai. Medžiai taip pat naudingi ir ganyklose, atitinkamai prižiūrimi, pasitarnauja kaip apsauga nuo kritulių ar saulės spindulių gyvuliams, o lapai gali būti ir labai geras maisto šaltinis.

Mikroorganizmus geriausiai maitina gyvos augalų šaknys, todėl nuėmus derlių, nieko nelaukiant reikėtų užsėti ką nors vėl. Taip pat galima naudoti kompostą, galvijų ar paukščių mėšlą, ar kitą organiką kaip maistą mikroorganizmams. O jų įvairovę galima didinti naudojant aktyvuotas (aeruotas) komposto ar sliekų humuso ištraukas, kuriose gausu mikroorganizmų. Sėjamas sėklas taip pat galima apdoroti įvairiomis ištraukomis ar bakterijų preparatais, kurie padidina sėklų gyvybingumą ir stimuliuoja augimą bei padeda geriau išgyventi stresą dėl įvairių aplinkos pasikeitimų.

Nekeičiant dabartinių praktikų, turėsime katastrofiškus padarinius. Jau dabar Jungtinių tautų atstovai skelbia, kad žmonijai tokiu tempu naikinant dirvožemį liko 60 derlių. Skaičius gąsdinantis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad po 60 metų ateis pasaulio pabaiga, tai daugiau reiškia, kad mes visiškai prarasime ryšį su gamta, būsime priklausomi nuo sintetinių papildų ir vitaminų. Maistą augins ne žemė, o bioreaktoriai, kurie mokslo visuomenės jau dabar yra labai populiarinami, kaip ekologiškas ir tvarus maisto „auginimo“ būdas. Tačiau žmonių sveikatos blogėjimas rodo, kad kuo labiau nukrypstame nuo gamtos, mums numatyto gyvenimo būdo, su tuo daugiau sutrikimų ir ligų mes susiduriame. Tikiuosi, kad mes vis tik sugebėsime grįžti į gamtą ir veikti pagal jos sukurtą sistemą, nes šiandien mes dar turime galimybę pakeisti tik to tiesiog neįmanoma padaryti vienam, kiekvienas iš jūsų, kaip augintojas ar vartotojas, gali daryti teisingus sprendimus – jūs esate reikalingi šiame judėjime už gamtą. 

5 pav. Tuopos ir miežiai. Nuotrauka iš:
https://www.agroforestry.co.uk/about-agTouroforestry/silvoarable

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0