in

Akistata su nežinomybe arba kaip jaunajam ūkininkui įsitvirtinti

Evaldo Prišmanto fotografija

Ūkiai su laiku vis plečiasi ir didėja. Smulkiųjų ūkininkų mažėja, stambiųjų ūkiai auga. Ūkininkai su metais ne jaunėja, o ir ne daugelis jaunų žmonių atsigręžia į kaimą, perima tėvų ūkius, tradicijas ir juos naudoja pagal paskirtį.

Visgi kaip niekada išlieka aktualu, kas paskatintų didesnį jaunųjų ūkininkų susidomėjimą ūkiu. Ne kiekvienas jaunas žmogus ryžtasi žengti į šią sferą dėl nežinomybės bei užtikrintumo nebuvimo. Žemės ūkio sfera tokia- ji nėra pastovi jau vien iš technologinės pusės, kartu paminint įvairių reglamentų, įstatymų pasikeitimus,kurie nesukelia tvirtumo.

„Nėra laisvos pirkti žemės. Jaunasis ūkininkas neturi galimybės pretenduoti į žemes, kurios nepriklauso valstybei, kadangi pirmumo teisė suteikiama nuomininkui. Sudėtinga yra jaunajam ūkininkui neturinčiam žemės kažką kurti. Nebent perima tėvų ūkį, paveldi iš giminaičių. O ir nuomotis žemę brangu- kainos didelės. Jokių išlygų, jokių palengvinimų”,- teigia Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Ūkininkas neturėdamas nieko atsiduria aklavietėje. Žemės kaip tokios, kuri galėtų būti suteikiama galbūt kaip išperkama, nuomojama konkrečiai jauniesiems ūkininkams nėra. Tai kyla klausimas: kaip jaunam žmogui pradėti ūkininkauti, jeigu neturi dirbamos žemės ploto, tačiau šia veikla nori užsiimti? Kaip gauti bent žemės lopinėlį, kad galima būtų pradėti veiklą? Ši problema nėra išspręsta. Pirmumo teisė tiems, kurie jau nuomojasi. Paradoksalu, kaip jaunieji ūkininkai yra skatinami užsiimti veikla, skiriamos lėšos, tačiau nebuvo užbėgta už akių apdirbamo žemės ploto problemai. ES parama jaunajam ūkininkui yra reikalinga ir labai naudinga, tačiau žemės valda, kurioje turi būti vykdoma veikla, nėra suteikiama.

Akivaizdu, kad norint pradėti ūkininkauti, reikia įvertinti, ar tai daryti apsimoka ir ar verta. „Kad suteiktume geresnes sąlygas jauniesiems ūkininkams dabar, reikėjo galvoti prieš 10 metų. Kadangi dabar viskas turi būti sprendžiama kompleksiškai”,- pabrėžia Seimo narys.

Visgi nepaisant problematikos ir kompleksiškumo, galima įžvelgti ir teigiamą pusę- ES parama. ES parama yra skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) valdoje, apdorojimui perdirbimui ir teikimui. Parama skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti per ateinančius 3 metus) ir pateikia verslo planą. Žinoma, reikia pabrėžti, kad turi turėti atitinkamą pažymėjimą; teikiama paraiška turi atitikti straipsnius, įstatymus, į kurių veiklos sritis taiko, bei palaikyti nuolatinį bendradarbiavimą su rajono, kuriame įsikūręs ūkis, žemės skyriumi.

Šiame kontekste šmėžuoja ir „fiktyvaus ūkininkavimo” sąvokos. Ne visi gavę paramas, pinigus naudoja pagal paskirtį. Manoma, kad taip piktnaudžiauja formalūs ūkininkai, kurie ūkininkauti visai neketina. Arba prisidengdami savo giminaičių, tėvų ūkininkų vardais naudojasi gaunama nauda. Kadangi nėra kriterijų, kaip gautas lėšas panaudoti, atsiranda didesnis poreikis naudoti ne pagal paskirtį. Dėl to netikėtai atsiranda įvairaus ne ūkinio pobūdžio pastatai ir kita.

Kaip minėjo gerbiama Aušra Grigalienė: „Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo įsikūrimo dienos jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. 40 000 Eur- yra didžiausia parama jaunajam ūkininkui nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais – pirmoji išmokos dalis sudaro 80 proc.  Antroji 20 proc. dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas.”

Gaunama pinigų suma yra didelė. Startui tikrai skiriama lėšų pakankamai. Nauda tiek jaunajam ūkininkui, tiek valstybei abipusė- plečiamas ūkio sektorius, ūkių daugėja, vis daugiau įtraukiama jaunimo. Tačiau akcentuojant jaunimo įsitraukimo faktą, reikia pabrėžti, kad ne pakankamai dėmesio skiriama pačios informacijos sklaidai. Daugelis žmonių apie jaunųjų ūkininkų programas nieko nežino. Čia signalas, kad sklaidos ir informacijos kanalai nėra efektyviai išnaudojami.

Taip pat privalu pabrėžti ir naudos jaunajam ūkininkui pateikimą. Nėra sukuriamas patrauklumas ir aktualumas šių dienų jaunuoliui, todėl nenuostabu, kad jaunaisiais ūkininkais tampa iš tėvų, giminaičių paveldėję ūkius ir/ar nusipirkę žemes bei visą gyvenimą užaugę kaime arba besidomintys ūkiu asmenys. Nėra sukuriama pridėtinė vertė. Ūkininkavimas tėra vaizduojamas kaip archajiškas pragyvenimo šaltinis, todėl akivaizdu, kad jaunimo sunkus ir „purvinas” darbas nesudomins vien jau atkreipiant dėmesį kaip greitai ir sparčiai technologijos tobulėja ir keičiasi. Aplinka dinamiška, nieko pastovaus nėra, todėl svarbu prisitaikyti ir kurti tokią vertę būsimajam ūkininkui, kad jis tikrai norėtų tuo užsiimti.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

GIPHY App Key not set. Please check settings

Loading…

0